Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajanis sakė: „Europos verslumas potencialas lieka nepanaudotas. Jei galėtų, savo verslo imtųsi 45 proc. europiečių, tačiau faktiškai tokių yra tik vidutiniškai 10 proc.. Jei pavyktų šį nuošimtį padidinti, milijonai naujų kūrybingų ir inovatyvių įmonių įpūstų naujos gyvybės Europos ekonomikai, padarytų ją patvaresnę, atsparesnę krizėms ir pajėgesnę kurti darbo vietas.“

ES valstybėse požiūris į savarankišką darbą labai skiriasi: noro dirbti sau graikai ir kipriečiai turi gerokai daugiau už kitų ES valstybių gyventojus ir net daugiau už amerikiečius. O Slovakijoje, Belgijoje ir Danijoje verslo imtis norėtų tik trečdalis ar dar mažiau gyventojų. Dirbti kitiems europiečiai labiausiai linksta ne dėl to, kad stokotų lėšų, įgūdžių ar verslo idėjų, bet dėl noro išlaikyti stabilumą (pastovias pajamas ir darbo santykius) ir priimtinas darbo sąlygas (darbo valandas, socialinę apsaugą), sakoma pranešime spaudai.

Vyrai (51 proc.) ir jaunimas imtis verslo norėtų labiau, nei moterys (39 proc.) ar vyresni asmenys. Išaugusieji verslininkų šeimoje, geriau išsilavinusieji ir miestų gyventojai irgi labiau linkę dirbti savarankiškai.

Vos 28,1 proc. europiečių mano, kad per artimiausius 5 metus pradėti verslą realu (2007 m. tokių buvo dar 31,4 proc.); o JAV gyventojų optimizmas net padidėjo nuo 43,5 proc. iki 48,7 proc.. Imtis verslo europiečius labiausiai stabdo lėšų stoka (24 proc.). Tačiau, net nelauktai gavę solidų palikimą, verslą imtųsi kurti vos 14 proc. europiečių; 16 proc. prisipirktų seniai geistų daiktų, 30 proc. atidėtų santaupoms, o 31 proc. pirktų būstą ar padengtų būsto paskolą.

Optimistiškiausiai į ateitį žvelgia suomiai (94 proc.), danai (93 proc.) ir švedai (90 proc.). Visoje Europoje tokių optimistų – 75 proc.

Lietuvių nuostatos

Šiek tiek žemesni už ES vidurkį lietuvių verslumo rodikliai atitinka palyginti mažus verslumo nuotaikų rodiklius. Lietuvoje palyginti aukštas verslo nesėkmių procentas. Tačiau apie pusę Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų verslo ėmėsi savo noru, o ne verčiami aplinkybių; be to, esama daug jaunų verslininkų, ir jaunimas yra verslesnis už bendraamžius beveik visose kitose ES valstybėse.

Daug mažiau nei kitur verslo imasi lietuvių verslininkų vaikai. Nors geresnis išsilavinimas kitose šalyse dirbti savarankiškai skatina, vienintelėje Lietuvoje diplomuoti asmenys noriau dirba kitiems, o ne sau. Lietuvoje taip pat vyrauja ypač neigiamas požiūris į verslininkus, sakoma pranešime. Polinkį būti dirbti kitiems lietuviai dažniau nei kitų šalių gyventojai aiškina verslui nepalankiomis nuotaikomis (verslo galimybių, lėšų arba įgūdžių stoka).