Augimo buvo tikėtasi po to, kai Vokietijos ekonomika nuo balandžio iki birželio mėn. išaugo 0,7 proc. Tačiau po bendrais regiono rodikliais slepiasi 17 nevienodai ekonomiškai sėkmingų euro zoną sudarančių valstybių.
Vokietija (0,7 proc.) ir Prancūzija (0,5 proc.) pademonstravo didesnį nei tikėtasi augimą.
Mažiausia ir ekonomiškai silpniausia euro zonos narė Portugalija parodė sparčiausią augimą – 1,1 proc.
Portugalija – viena iš trijų valstybių, kuriai teko prašyti milijoninės paramos.
Kliūtys
Tačiau Ispanijos, kuriai teko ieškoti išorinės pagalbos dėl sunkumus patyrusio bankų sektoriaus, BVP antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 0,1 proc.
Italijos ir Nyderlandų BVD smuktelėjo 0,2 proc.
Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas patvirtino, kad Europos Sąjungos (ES) ekonomika pamažu kyla, tačiau pridūrė, jog dar per anksti nurimti.
„Vis dar yra stiprių kliūčių, kurias būtina įveikti, augimo rodikliai išlieka žemi, o nedrąsūs ekonomikos augimo ženklai vis dar labai trapūs“, - teigė O. Rehnas.
„Dalyje šalių narių vis dar nepriimtinai aukšti nedarbo rodikliai, o esminių, bet sunkių reformų vykdymas ES šalyse narėse vis dar tik pirmosiose stadijose. Taigi priešakyje vis dar laukia labai ilgas kelias“, - sakė jis.
„Grįžimas prie kuklių bendrų euro zonos ekonominio augimo rodiklių neatspindi giliai įsišaknijusių ekonominių ir fiskalinių problemų ES periferijoje“, - pareiškė „Capital Economics“ analitikai.
Varomoji jėga
Šie paskelbti rodikliai dar kartą patvirtina Vokietijos pirmavimą euro zonoje.
Vokietija tik per plauką išvengė ekonominio nuosmukio šių metų pradžioje, tačiau jos BVP antrąjį šių metų ketvirtį kilo tiek dėl vartotojų, tiek ir dėl verslo.
Ekonominį gerėjimą demonstruojantys rodikliai pasirodė likus vos kelioms savaitėms iki rinkimų, kur kanclerė Angela Merkel kovos dėl teisės likti trečią kadenciją valdžioje.
Jos patarėjas ekonomikos klausimais Michaelis Fuchsas pasakė, kad Vokietija gali tapti varomąja jėga, kuri ves visą ES į ekonominį augimą.
Jis taip pat išreiškė optimizmą dėl sunkumus pergyvenančių euro zonos narių: „Tikiu, kad kai kurioms periferijos valstybėms, turiu galvoje pietinę periferiją, sekasi geriau, nei tikėtasi“.
„Ispanijoje pastaruosius tris ketvirčius nedarbo lygis mažėjo, o tai reiškia, kad situacija po truputį gerėja, jie ėmėsi reformų, galbūt to kol kas ir nepakanka, bet tikiu, kad galų gale jie ir vėl taps konkurencingi, tačiau tai užima laiko“, - pridūrė jis.