Likus kelioms savaitėms iki oficialaus euro įvedimo Estijoje, šalyje prasidėjo paskutinis praktinio pasirengimo etapas. Europos Komisijos spalio mėnesio euro zonos plėtros ataskaitos išvadose skelbiama, kad Komisija yra įsitikinusi dėl euro įvedimo Estijoje.

2011 m. sausio 1 d. Estija taps septynioliktąja valstybe nare, kurios valiutą pakeis euras.

Kaip ir daugumai kitų šalių kandidačių, planuojančių įsivesti eurą, estams įdomu, kaip bendros valiutos įvedimas įtakos jų kasdienį gyvenimą ir šalies ekonomiką. Estijos Finansų ministerijos spalio mėnesį atliktos apklausos duomenys rodo, kad euro šalininkų gretos ir toliau gausėja bei gerokai lenkia oponentų skaičių.

„Vienaip ar kitaip, Estijos krona yra susieta su euru. Pasikeitus euro padėčiai, poveikis kronai taip pat bus neišvengiamas. Manau, kad narystė euro zonoje yra visiškai logiškas sprendimas“, - „Euronews“ cituoja mokytoją Robiną Hazlehorstą.

„Be abejonės, būdama pensininkė esu susirūpinusi dėl kainų augimo“, - nuogąstauja rusakalbė Olga Ostavolevič.

Spalio mėnesio apklausos duomenimis, 68 proc. dalyvių buvo susirūpinę dėl su euro įvedimu susijusio kainų augimo.

Siekiant padėti žmonėms prisitaikyti prie euro įvedimo, jau nuo šių metų liepos 1 d. kainos parduotuvėse ir kitose vietose nurodomos ir kronomis, ir eurais. Nuo to laiko, slaptosios vartotojų apsaugos inspektoriai ėmėsi griežtesnių priemonių dėl ginčytino skaičiavimo, keičiant kronos keitimo į eurą kursą.

„Viskas kontroliuojama“, - tikina Estijos vyriausybė, kuri prisijungimą prie euro zonos sieja su apsisaugojimu nuo infliacijos, nes tai yra geriausias būdas išvaduoti šalį iš krizės.

Dauguma Estijos verslininkų yra bendros nuomonės, kad narystė euro zonoje taip pat turėtų pritraukti daugiau užsienio investicijų. Jau dabar maždaug du trečdaliai Estijos eksporto išvežama į kitas ES šalis.

Bendros valiutos įvedimas taip pat turėtų paskatinti turizmą. Numatoma, kad daugiau kaip du trečdalius turistų sudarys euro zonos šalių piliečiai.