Šimtų Europą mėginusių pasiekti migrantų žūtis paskatino reikalavimus imtis veiksmų, kad Viduržemio jūra netaptų, anot Prancūzijos užsienio reikalų ministro Laurent'o Fabiuso (Lorano Fabiuso), „kapinėmis po atviru dangumi“.
Šis viršūnių susitikimas prasidės praėjus kelioms savaitėms po didžiausios kada nors Italijos priekrantėje įvykusios pabėgėlių katastrofos, kai laivas, kuriuo plaukė daugiausiai prieglobsčio ieškotojai iš Eritrėjos, spalio 3-ąją užsiliepsnojo, apvirto ir nuskendo netoli Lampedūzos salos krantų. Per tą katastrofą žuvo bent 364 migrantai.
Taip pat prognozuojama, kad besiplečiantis skandalas dėl JAV slapta vykdomo elektroninio sekimo taps viena iš pagrindinių derybų temų, kai žiniasklaida paskelbė, jog Vašingtonas slapta pasiklausydavo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbių mobiliuoju telefonu.
Šis kaltinimas buvo paskelbtas po anksčiau šią savaitę pasirodžiusių pranešimų, jog Vašingtonas rinko informaciją apie milijonus pokalbių telefonu Prancūzijoje, o ši problema tikriausiai padidins spaudimą Briuseliui imtis naujų duomenų apsaugos priemonių ES lygiu.
Šio dviejų dienų susitikimo oficialios temos yra pastangos kurti darbo vietas ir plėtoti skaitmeninę ekonomiką, o L.Fabiusas sakė, kad Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) iškels klausimą dėl duomenų privatumo.
„Neįmanoma vystyti (Europos) skaitmeninės sferos neužtikrinant asmeninių duomenų apsaugos“, – sakė jis.
Tačiau sunkius laikus išgyvenančios Pietų Europos ekonomikos, tarp jų Italija, Graikija, Malta, Kipras, Bulgarija ir Ispanija, yra pasiryžusios sutelkti dėmesį į migrantų iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų antplūdį. Šios šalys skundžiasi, kad buvo paliktos vienos spręsti šią problemą.
Italijos premjeras Enrico Letta (Enrikas Leta) jau paragino Europos lyderius sustiprinti ES sienų apsaugos agentūrą „Frontex“ ir anksčiau pradėti vykdyti EUROSUR – planuojamą stebėjimo iš palydovų ir žvalgybos bepiločių lėktuvų programą, ieškant į bėdą patekusių migrantų laivų.
Kaip pranešama, „Frontex“ per pastaruosius dvejus metus išgelbėjo 16 tūkst. žmonių gyvybių Viduržemio jūroje, tačiau agentūros biudžetas, kuris 2011 metais buvo 118 mln. eurų (407,4 mln. litų), šiemet sumažėjo iki 85 mln. eurų (293,5 mln. litų) dėl visuotinio taupymo vajaus.
Maltos premjeras Josephas Muscatas (Džozefas Muskatas) ir Ispanijos vyriausybės vadovas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) prisidėjo prie E.Lettos reikalavimo, kad Europos Sąjunga pasidalytų našta.
Pasak Italijos, migrantų skaičius šiemet padidėjo keturiskart – iki 30 tūkst., tuo tarp Ispanija nurodo, kad šiais metais į jos Meliljos teritoriją Šiaurės Afrikoje, apjuostą spygliuotų vielų tvoromis, mėgino prasmukti dvigubai daugiau afrikiečių (3 000).
Analitikai sako, kad Europos Sąjungai pats laikas susitarti dėl bendros politikos, kaip visos Bendrijos šalys turi reaguoti į pabėgėlius nuo konfliktų ir migrantus, ieškančius geresnio gyvenimo.
„Aiškiai per daug žmonių žūva kiekvienais metais prie ES išorinių sienų“, – sakė idėjų kalvės „Europos politikos centras“ ekspertas Yves'as Pascouau (Ivas Paskuo).
Dėl precedento neturinčio pabėgėlių srauto iš pilietinio karo apimtos Sirijos „ES lyderiai nebegali ilgiau vengti atsakyti į išliekančius klausimus“, pridūrė jis.
Į Romą pasiųsti pareigūnai turėtų pateikti preliminarių pasiūlymų prieš prasidedant viršūnių susitikimui arba jo metu.
Tačiau, nors jaučiamas spaudimas imtis konkrečių veiksmų, diplomatai sako, kad mažai tikėtinas platesnis sprendimas negu susitarimas apsvarstyti ribotus „trumpalaikius“ žingsnius, o preliminariose pareigūnų išvadose nebuvo siūloma jokių ryžtingų veiksmų.
Vienas ES ambasadorius sakė, kad imigracija yra karšta politinė tema, artėjant Europos Parlamento rinkimams ateinančią gegužę, ypač tarp ultradešiniųjų jėgų.
„Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija, Marine Le Pen (Marin Le Pen) Prancūzijoje ir panašios jėgos stengiasi padaryti tai didele problema Europos Sąjungai“, – sakė diplomatas, pageidavęs neviešinti jo vardo.