Kiek anksčiau šį mėnesį EK pateikė pasiūlymus, kuriuose numatyta suteikti valstybėms narėms teisę pačioms nuspręsti auginti ar ne GM pasėlius. Kad šie pasiūlymai įsigaliotų, visų pirma, jiems turi pritari ES vyriausybės ir įstatymų leidėjai.

Šis pasiūlymas yra EK bandymas rasti išeiti iš aklavietės, kurioje atsidūrė ES, svarstant GM maisto produktus. Europoje iš viso leista auginti tik du GM produktus, apribojant komercinės ūkininkystės plotus iki mažiau nei 100 tūkst. ha.

Kelios ES valstybės narės jau sukritikavo EK pasiūlymus, o praėjusią savaitę Vokietijos kanclerė Angela Merkel pavadino šiuos planus pirmuoju žingsniu ES vieningos rinkos sugriovimo link.
Per antradienį Briuselyje įvykusį ES valstybių narių atstovų susitikimą pasitvirtino daugelio valstybių narių pasipriešinimas EK pateiktiems pasiūlymams.

„Egzistuoja didelis valstybių narių pasipriešinimas pasiūlymams dėl kelių skirtingų priežasčių”, - „Reuters” teigė su Belgijos pirmininkavimu ES susijęs šaltinis.

Priešistorė
  • Liepos mėn. EK, tikėdamasi užbaigti daugelį metų trunkantį ginčą dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), pasiūlė pakeisti ES politiką dėl leidimo auginti GM pasėlius ir suteikti valstybėms narėms teisę uždrausti auginti tokius pasėlius savo teritorijoje.
  • EK pasiūlymas sukėlė didelį GMO šalininkų bei priešininkų nepasitenkinimą, kurių teigimu, naujoji sistema sukurs teisinį netikrumą ūkininkams ir žemės ūkio produktų bendrovėms.
  • Šiuo metu ES valstybės narės gali tik apriboti GM pasėlių auginimą, esant tam tikroms sąlygomis, nes tai leidžiančios daryti licencijos, remiantis ES vieningos rinkos principu, galioja visose 27 ES valstybėse narėse.
  • Austrijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje ir Liuksemburge yra patvirtintos apsauginės priemonės ir uždrausta valstybės teritorijoje auginti GM kukurūzus MON810.