Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Liuksemburgo premjeras Jeanas - Claude Junckeris ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy

ES vadovai tariasi Briuselyje kaip įveikti skolų krizę

ES vadovai ketvirtadienį susitinka vienos dienos susitikimui Briuselyje po neseniai įvykusių susitikimų, kurių pagrindinė tema buvo nepaprastosios priemonės, skirtos įveikti Europos skolų krizei, praneša EuObserver.com.

Valdininkai tvirtina, kad plėtra Ispanijoje nebus naudinga ir sutrikdys visų trokštamą ramybę, o Europos Komisijos atstovas trečiadienį teigė, kad pranešimai apie neišvengiamą finansinę pagalbą yra „nesąmonės“.

Vietoje to vadovai tikisi skirti dėmesį 2020 m. ES strategijai, skirtai atkurti ilgalaikį darnų regiono augimą ir diskusijai apie Europos Tarybos prezidento Hermano Van Rompuy'aus tarpinę ataskaitą apie tai, kad turi būti greičiau sureguliuotas Europos ekonominio valdymo būdas.

„Europos Tarybos susitikimo išvakarėse susiliejimas atrodo vis labiau realus“, – sakė vienas iš aukščiausius postus užimančių ES šaltinių, ruošiančių susitikimą, kalbėdamas apie Prancūzijos sprendimą atsisakyti prieštaringai vertinamų eurozonos „ekonominio valdymo“ planų ir nesenus valstybių narių susitarimus dėl likusių 2020 m. tikslų.

Ketvirtadienio galutinis politinis susitarimas dėl penkių svarbiausių ES tikslų įdarbinimo, inovacijų, klimato pokyčių, švietimo ir skurdo srityse leis sostinėms nustatyti nacionalinius šalių tikslus rudenį.

Analitikų teigimu, valdymas ir toliau išlieka augimo strategijos silpna vieta ir nepanašu, kad vadovai sutars dėl konkretaus mechanizmo, dėl kurio sutiktų visos valstybės narės.

Valdymo klausimas yra svarbiausias ir ES bandymuose išvengti šiuo metu regione esančios skolų krizės pasikartojimo, tačiau dar nėra sutarta dėl konkretaus sankcijų, taikomų lėšas pereikvojančioms valstybėms, pobūdžio. Lenkija ir kitos rytų valstybės yra susirūpinusios, kad planai apriboti ES finansavimą gali turėti neproporcingą poveikį neturtingesniems regionams.
Vokietijos pasiūlymams panaikinti balsavimo Taryboje teisę prasiskolinusioms valstybėms nepritaria keletas valstybių narių, kurios baiminasi, kad tokiam žingsniui visų pirma reikėtų pakeisti ES sutartį.

Didžioji Britanija stipriai prieštarauja raginimams įvertinti valstybių narių biudžetus prieš tai, kai juos įvertins šalių parlamentai, dėl to susitikimo išvadose gali būti nustatytas skirtumas tarp eurozonai priklausančių ir nepriklausančių valstybių.

Italija ragina iš naujo atkreipti dėmesį į skolų lygį, griežtinant bloko fiskalines taisykles ir atsižvelgti į valstybės ir privačias skolas. Šios šalies vyriausybės skola yra didžiausia ES, ji sudaro maždaug 125 proc. BVP, tačiau jų namų ūkio santaupos yra gana didelės, tai pagerina jų situaciją.

„Italija yra pasiruošusi anuliuoti savo sutikimą dėl viso susitikimo dokumento, jei nebus nurodyta bendra sukaupta skola, ne tik valstybės skola“, – pirmadienį įspėjo šalies užsienio reikalų ministras Franco Frattinis. Skolų turinti Belgija taip pat nori, kad dokumente būtų pateiktos ne tokios griežtos šios srities sąlygos.

Likus vos dešimčiai dienų iki G20 vadovų susitikimo Toronte, ES vadovai nori, kad Europa priimtų bendrą poziciją dėl naujojo darbotvarkės nustatymo. Panašu, kad pagrindinė Kanados susitikimo tema bus fiskalinio susivienijimo poreikio derinimas su atsinaujinusiu augimu, dėmesys taip pat bus skiriamas pasaulinio banko rinkliavų planams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA