“EurActiv“ portalas teigia sužinojęs, kad rytinės šalys abejoja dėl skurdo mažinimo tikslo ir Sizifo darbu laiko klimato apsaugos tikslus, o dauguma valstybių narių, vykdydamos tyrimų ir plėtros tikslą, nepasieks nustatytų 3 proc. nuo sąjungos BVP. Tikslai švietimo srityje nustatyti visos ES lygiu, tai yra, kai kurių narių žemesnius rezultatus galės kompensuoti šalys, pasiekusios aukštesnius rodiklius. Pavyzdžiui, Lenkijoje, Čekijoje ir Slovakijoje yra mažiausias anksti mokyklą palikusių vaikų skaičius, o jų kaimynei Vengrijai gali būti nelengva pasiekti EK jai pasiūlytus 8.4 proc. Bulgarijai ir Rumunijai, naujausioms ES narėms, bus tikrai sunku sumažinti per anksti mokyklą palikusiųjų skaičių. Šių dviejų šalių progresą švietimo plėtros srityje stabdo aukštas skurdo lygis, romų klausimas ir sunki padėtis kaime.
Lenkija
Vertinant švietimo ir mokslo statistinius rodiklius, viena iš pirmaujančių šalių yra Lenkija. Jie užsibrėžė net dar ambicingesnius tikslus, nei numato „Europa 2020“ strategija. Šiuo metu vidurinės mokyklos nebaigia tik 5 proc. moksleivių – tai geriausias rodiklis visoje ES. Tačiau lenkai siekia jį sumažinti dar puse procento.
Kalbant apie aukštesnįjį ar aukštąjį mokslą, 2008 m. mokslinį laipsnį ar diplomą turėjo 29,7 proc. 30-34 metų amžiaus lenkų, o vyriausybės tikslas – padidinti šį skačių iki 45 proc.
Tačiau kitose švietimo srityse lenkai dar turi problemų. Pavyzdžiui, vaikų darželius lankančių vaikų skaičius tėra tik 60 proc. palyginus su ES vidurkiu, siekiančiu 90 proc. Sunkiau diegiamas ir pagyvenusių žmonių lavinimas.
Čekija
Čekija įgyvendindama strategijoje numatytus tikslus yra rami dėl mažo mokyklas nebaigusių moksleivių skaičiaus, kuris siekia vos 5,6 proc. Tuo tarpu užtikrinti, kad mažiausiai 40 proc. jaunų žmonių turėtų mokslinį laipsnį ar diplomą gali būti kiek sudėtingiau. Kol kas čekai gali būti ramūs dėl to, kad pavyks įgyvendinti nacionalinį tikslą ir šis rodiklis sieks 32 proc.
Naujoji Čekijos vyriausybė planuoja švietimo reformą, tad dabartinė padėtis gali keistis.
Slovakija
Slovakija taip pat yra viena iš pirmaujančių šalių, kai kalbama apie mažą mokyklas nebaigusių mokinių skaičių, kuris siekia vos 6 proc. Slovakijos švietimo ministras pažymi, kad šis rodiklis esantis labai geras. Anot ministro, mokyklos baigimas turi didelę socialinę vertę, o norint gauti darbą, reikia turėti bent profesinį išsilavinimą. Kita vertus, statistika rodo, kad tik 13 proc. 25-34 metų amžiaus žmonės turi universitetinį išsilavinimą, nors įstojusių į aukštąsias mokyklas skaičius per pastaruosius metus žymiai padidėjo. Slovakija siekia, kad mokslinį laipsnį ar diplomą turinčių žmonių skaičius būtų 30 proc.
Vengrija
Vengrijai iškeltas tikslas pasiekti, kad 33,8 proc. šalies gyventojų turėtų aukštąjį išsilavinimą. Tačiau šiuo metu šis rodiklis siekia 22,4 proc. Švietimo ministras mano, kad tikslai aukštojo mokslo srityje įgyvendintini, tačiau sumažinti nebaigusių mokyklos žmonių skaičių iki norimo lygio, esą nerealu. “Ministras pasiruošęs ES strategijoje iškeltiems iššūkiams”, - teigia švietimo sekretorius Rózsa Hoffmannas, paklausus apie nebaigusių mokyklos gyventojų skaičiaus mažinimą. Situacija šiuo atveju gerėja nuo 2000-ųjų, o EK siūlo Vengrijai siekti, kad mokyklos nebaigusių gyventojų skaičius 2020-aisiais būtų 8,4 proc., tačiau dėl “galimų demografinių tendencijų” R.Hoffmannas linkęs apsiriboti kukliais 10 proc.
Bulgarija ir Rumunija
Paskutinėms prie bloko prisijungusioms Bulgarijai ir Rumunijai taip pat turėtų būti sudėtinga sumažinti mokyklos nebaigusių žmonių skaičių, tačiau pasiekti europinėje strategijoje numatytą aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičiaus rodiklį – įmanomas tikslas. Remiantis statistika, 93,4 proc. 7-10 metų amžiaus Bulgarijos gyventojų 2009-10-aisiais metais lankė mokyklą.11-14 metų amžiaus grupėje šis rodiklis siekia 82,4 proc. Bebaigiančių mokyklą gyventojų kategorijoje šis rodiklis tesiekia 78,6 proc. Tai reiškia, kad 21,4 proc. jaunų bulgarų nebaigia vidurinės mokyklos, daugiau nei dvigubai, palyginti su numatytais tikslais ES strategijoje.
Rumunija iš Rytų ES šalių išsiskiria aukštu vidurinių mokyklų nebaigusių jaunuolių skaičiumi. 2000-7-aisiais šis skaičius išaugo trigubai. Remiantis statistika, 2008-aisiais daugiau nei 436 tūkst. gyventojų nuo 3 iki 17 metų nebuvo įtraukti į darželių ar tam tikrą išsilavinimą teikiančių mokyklų sąrašus. Mokyklų nelankančių žmonių skaičius stipriai auga amžiaus grupėje nuo 13-os metų ir pasiekia piką 16-17 metų amžiaus grupėje. Tiktai ketvirtadalis kaimo vaikų lanko mokyklą, didžioji dalis kaimo jaunuolių, užuot lankę mokyklą, jau dirba.
Panašu, kad tokiai susiklosčiusiai situacijai įtakos turėjo ir ekonominė krizė. Teigiama, kad rumunų šeimos dėl įvairių priežasčių linkusios vaikus laikyti namuose, be to, pačios mokyklos vaikams esančios tiesiog nepatrauklios.
Prancūzija
Prancūzijos švietimo srityje per pastaruosius penkerius metus įvyko daug pokyčių, didžiąja dalimi susijusių su Lisabonos strategija.
2008-aisiais 18 proc. prancūzų metus mokyklas, Vyriausybė ėmėsi uždavinių minėtą skaičių sumažinti. Šių metų liepą išėjo įstatymas, pagal kurį šeimoms išmokos gali būti sustabdytos dėl pasikartojančio absentizmo. Tačiau tokį pasirinkimą skeptiškai vertino mokytojų sąjunga, teigusi, kad tai esantis “neefektyvus ir neteisingas” sprendimas, pažeisiantis ir taip sunkiai besiverčiančias šeimas”.
Tuo tarpu Prancūzija jau viršija ES strategijoje numatytą uždavinį 2020-aisiais metais turėti 40 proc. jaunų diplomuotų žmonių. 2008-aisiais aukštąjį išsilavinimą turėjo 42 proc. 25-34-ių metų žmonės. Pagal šį rodiklį tarp ES šalių prancūzai nusileidžia tik ispanams ir belgams. Pagal 2005-aisiais išsikeltus tikslus 50 proc. dabar mokyklose besimokančių jaunuolių 2015-aisias turėtų puikuotis aukštojo mokslo diplomais. Tačiau šį rodiklį tikimasi pasiekti jau 2012-aisiais.
Vokietija
Vokietija įsipareigojo siekti “20/20/20” strategijoje numatytų tikslų, kai šalies vyriausybė liovėsi priešintis platiems ES užmojams. Parengus strategiją, Vokietija vetavo diskusiją, nes iškelti uždaviniai kirtosi su federalinėmis kompetencijomis. Tačiau parlamentinis valstybės sekretorius prie Federalinės švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos Helge Braunas ir šalies švietimo ministrai ES švietimo ministrų susitikime gegužės 11 d. staiga pakeitė savo nuomonę.