Europos Komisija priėmė daug pasiūlymų, siekdama persvarstyti ES politiką dėl genetiškai modifikuotų javų auginimo ir tikisi pagaliau užbaigti ne vienerius metus trunkančius ginčus dėl GMO leidimo.

„Iš esmės valstybėms narėms suteikiama daugiau lankstumo, norint uždrausti GMO auginimą šalyse“, – teigė ES sveikatos ir vartotojų apsaugos eurokomisaras Johnas Dalli spaudos konferencijoje Briuselyje.

Pasiūlymas sulaukė daug kritikos, kadangi biochemijos bendrovės baiminasi, kad pasiūlymas sukels pavojų vidaus rinkai ir sutrukdys ūkininkams rinktis technologiją. Taip pat išsigąsta galimų teisinių ginčių tarp ūkininkų, javus auginančių bendrovių ir valdžios atstovų.

Šiuo metu ES galima auginti dvi kultūras – genetiškai modifikuotus kukurūzus (juos leista auginti komerciniais tikslais 1998 m.) ir genetiškai modifikuotas krakmolingasias bulves „Amflora“ (jas leista auginti nuo šių metų kovo).

Šiuo metu svarstomi dar dešimt prašymų dėl GMO auginimo.

Pagal bendros ES rinkos principą dabar ES valstybės narės gali uždrausti tik genetiškai modifikuotų javų auginimą griežtomis sąlygomis, galiojančiomis visame 27-ių šalių bloke.

Austrija, Vengrija, Prancūzija, Vokietija, Graikija ir Liuksemburgas ėmėsi saugumo priemonių ir uždraudė auginti savo teritorijoje genetiškai modifikuotus kukurūzus MON810.

Austrija, Liuksemburgas ir Vengrija pranešė EK apie sprendimą uždrausti genetiškai modifikuotų „Amflora“ bulvių auginimą, o Lenkijoje draudžiama pardavinėti genetiškai modifikuotas sėklas.