Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
ES sukūrė svetainę, skirtą anonimiškai pranešti apie korupciją

ES sukūrė svetainę, skirtą anonimiškai pranešti apie korupciją

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) šią savaitę pristatė naują interneto sistemą, skirtą “budriems piliečiams” anonimiškai pranešti
apie sukčiavimo ir korupcijos atvejus, kurie pasitaikė įsisavinant ES lėšas ir pažeidžia ES finansinius interesus.

OLAF generalinis direktorius Nicholas Ilett teigia, kad ES tarnautojai bijo tiesiogiai kreiptis į jo tarnybą ir pranešti apie galimus korupcijos atvejus. Naujoji sistema “suteiks žmonėms galimybę anonimiškai pateikti informaciją OLAF tarnybai ir tuo pačiu metu įsitraukti į bendradarbiavimą su mūsų tyrėjais“, - pranešime cituojamas tarnybos vadovas.

ES korupcijos tyrėjai visuomet priimdavo anoniminius pareiškimus, bet nuolat susidurdavo su praktinėmis problemomis, kai reikėdavo apklausti pranešėjus, gauti paaiškinimus ir sužinoti tikslesnes detales. Tai, savo ruožtu, sukeldavo sunkumų ir sumažindavo galimybes griežtai tikrinti anonimiškai praneštą informaciją.

Galima pranešti lietuviškai

Iš pradžių pranešimo apie korupciją sistema bus galima naudotis angliškai, prancūziškai, vokiškai ir olandiškai. Versija anglų kalba prieinama  čia. Sistemoje pačius pranešimus jau galima pateikti ir lietuvių kalba.

Antikorupcinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency  International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovo Sergejaus Muravjovo nuomone, toks OLAF tarnybos žingsnis byloja apie vis didėjantį dėmesį pranešėjams ir jų vaidmeniui, saugant viešąjį interesą.

Jo žiniomis, Lietuvoje panašios anoniminės sistemos šiuo metu nėra. Kita vertus, Lietuvoje yra
virš 50 valstybinių institucijų, kurios turi „karštąsias linijas“ ir  priima pranešimus dėl korupcijos, finansinių, mokestinių nusikaltimų,  darbo sutarties pažeidimų ar tarnybinės etikos pažeidimų. Kasmet jos registruoja virš 45 000 pranešimų.

„Mūsų žiniomis, valstybės institucijos, skatinančios žmones pranešti, neturi statistikos, kas nutinka joms pranešusiems asmenims. Aišku tik  tiek, kad pranešėjas nėra apsaugotas, gali lengvai prarasti darbą, ir todėl dažniausiai gali bijoti pranešti apie žinomus pažeidimus.
Pavyzdžiui, iš pokalbių su Valstybine mokesčių inspekcija aiškėja, kad net 95 proc. jiems skambinančių asmenų praneša apie jau buvusią darbovietę“, - sako TILS atstovas.

TILS siūlo priimti Pranešėjų apsaugos įstatymą kaip priemonę, leidžiančią efektyviai užtikrinti pranešančių žmonių apsaugą. Ši antikorupcinė priemonė yra numatyta ir Vyriausybės  programoje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA