Dienraštis pabrėžia, kad „naujieji pasiūlymai leis valstybėms narėms įvesti GMO draudimą žemės ūkio ir moksliniais tikslais – šią praktiką Briuselis dažnai kritikuoja – ir taip pat leis įvesti draudimus dėl etinių ir socialinių priežasčių“. „La Vanguardia“ pridūrė, kad Europos Komisija tikisi, jog „šalys narės, dėl kurių ilgalaikio priešinimosi GMO auginimas negalėjo būti patvirtintas, dabar leis Europoje auginti genetiškai modifikuotų augalų derlių“. Ispanija, kuri išaugina 80 proc. „Monsanto“ grūdų, „pasisako už tai, kad Europos Sąjungoje būtų įvestos bendros taisyklės“, o šalys, tokios kaip Olandija, kuri yra viena iš lyderių šioje srityje, „nori sprendimo, kuris padėtų išbristi iš dabartinės aklavietės“.

T. Etty
Europos laukai greitai bus pilni genetiškai modifikuotų žiedadulkių ir sėklų (...) priėmus šiuos pasiūlymus ES nebebus didžiausia pasaulyje nuo GMO laisva zona

Dienraštis pabrėžia, kad „šiuo metu galiojanti leidimų išdavimo (leidimus išduoda ekspertų komitetas, kurį išrenka Europos maisto saugos tarnyba, EMST (angl. European Food Safety Authority; EFSA) sistema nepasikeis, taip pat nesikeis GMO ir kitų derlių bendro auginimo taisyklės“ – tai buvo viena iš labiausiai gamtosaugininkų pamėgtų ir viena prieštaringiausių temų.

Austrija, kurioje kas septintas ūkininkas augina organinę produkciją, už kurią bendrai gaunama apie vieną milijardą eurų per metus, suinteresuota siekti GMO draudimo, pastebi „Die Presse“. Tačiau politikai ir antimokslinę retoriką pamėgę lobistai linkę ignoruoti šį pagrįstą rūpestį, kuris buvo užmirštas kilus ginčui tarp tų, kurie su įkarščiu kalba apie „žalingus žemės ūkio verslo konglomeratus“, ir tų, kurie dabar džiaugiasi tuo, jog „kiekviena šalis dabar turės galimybę pati nuspręsti, kokį maistą nori auginti – beskonį pramoninį maistą ar įvairią natūralią produkciją.“ „:Lyg tai būtų taip paprasta, – pastebi „Die Presse“. Europoje žemės ūkis jau seniai tapo pramone, o organinę žemdirbystę praktikuojantys ūkininkai nesugebėtų išauginti pakankamai maisto. Štai kodėl kelia nerimą tai, kad atsakomybės dėl sprendimų priėmimo naštą Komisija perkelia ant valstybių narių pečių. Vietoj to, kad pamėgintų įtraukti visuomenę į intelektualius debatus apie genų inžineriją, politikai […] pasiduoda lobistų ir panikos kėlėjų įtakai – renkamasi trumpalaikė nauda, o ne gera politika.“Jei Europos Parlamentas ir ES valstybės narės priims Komisijos pasiūlymus, „Europos laukai greitai bus pilni genetiškai modifikuotų žiedadulkių ir sėklų“, – skundžiasi Thijsas Etty, Laisvojo Amsterdamo universiteto teisės profesorius. Leidinyje „De Volkskrant“ jis įspėja, kad priėmus šiuos pasiūlymus „ES nebebus didžiausia pasaulyje nuo GMO laisva zona“, be to, nebus atsižvelgiama į išsiskiriančias valstybių narių nuomones ir daugumos Europos piliečių nepritarimą.

T. Etty teigia, kad šie pasiūlymai, kurie yra pristatomai kaip „mėginimas siekti kompromiso su šalimis, nelinkusiomis įsileisti GMO, tokiomis kaip Austrija, Italija, Graikija ir Liuksemburgas, iš tiesų yra manevras, kuriuo mėginama priversti išsiduoti šalis nares, kritiškai vertinančias Komisijos politiką“. Ilgalaikėje perspektyvoje šios šalys „praktiškai neturi vilčių likti laisvos nuo GMO. [...] Iš tiesų jos bus priverstos susitaikyti su jų autonomijos sumažėjimu ir įgaliojimų perdavimu Briuseliui.“ T. Etty įspėja, kad per kelis ateinančius mėnesius „Europos laukuose bus pasėtos bent keturios naujos genetiškai modifikuotų sojų ir javų rūšys.“

Atmetus maisto saugumo ir moralinius klausimus, GMO reguliavimo panaikinimas nėra palankus nė ekonomine prasme, rašo Lenkijos dienraštis „Gazeta Prawna“. Dienraštis tvirtina, kad Briuselio sprendimas, kuris gali sukelti neramumus Europos žemės ūkio produkcijos rinkose, užtikrina dominuojančią poziciją GMO supervalstybėms, tokioms kaip JAV, Brazilija, Argentina, Indija, Kanada ir Kinija.“ Šalys, tokios kaip Lenkija, kurios ir toliau mėgina drausti GMO auginimą ir importavimą, taps nekonkurencingomis ir praras pajamų iš eksporto. O ES teiks dar daugiau subsidijų ir plėtros dotacijų ūkininkams.