Informuodamas apie Žaliąją knygą, kurioje pateiktos liepos 7 d. Europos Komisijos pristatytos valstybių narių pensijų sistemų finansavimo rekomendacijos, Prancūzijos „Le Figaro“ nurodo, kad Komisijos pateiktuose pasiūlymuose „pritariama prailginti amžių, kurio sulaukę žmonės nustotų dirbti ir gautų pensiją, siekiant išvengti socialinės rūpybos sistemų žlugimo“. „Paris daily“ cituoja Europos Komisijos narį Laszlo Andorą, atsakingą už užimtumą, kuris paaiškino, kad jo kabinetas „ragina valstybes nares skatinti ilgesnį darbingą laikotarpį. Jiems reikės suderinti dabartines pensijų sistemas, atsižvelgiant į demografinius pokyčius; pasiruošimai tam turi būti vykdomi iš anksto“.
Po 50 metų 65-erių metų amžių pasiekusių asmenų skaičius prilygs 50 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Vienas iš „El Periódico de Catalunya“ direktorių, Juancho Dumallis nurodo, kad tai reiškia, kad du potencialiai aktyvūs žmonės privalės finansuoti bent vieną pensiją. Būtent dėl to Europa privalo kovoti „su struktūrine dilema, kuri pasunkino dabartinę ekonominę krizę“. Jis teigia, kad „socialinės demokratijos privalės nustatyti daugiau vilčių teikiantį veiksmų planą“, kadangi negalima paneigti, kad „trūksta ekonominio supratimo dabartinėje situacijoje, kurioje darbininkai yra priversti atidėti išėjimą į pensiją, o jauni žmonės stengiasi susirasti darbą“.
Komisija elgiasi atsargiai
Įvertinant sunkumus, su kuriais susidūrė Ispanija, kurioje per pastaruosius dvejus metus dvigubai padidėjo išsilavinusių bedarbių skaičius, Juancho Dumallis įspėja, kad „teisė gauti tinkamą pensiją yra vienas iš gerovės būsenos ramsčių, kurio įkūrimui prireikė ištisus metus trukusių pastangų. Jei krizė privers mus susitaikyti su socialinių teisių, kurias ilgai kūrėme, praradimu, prisitaikymas bus ypač skausmingas.“
„Le Figaro“ nurodo, kad pateikdama rekomendacijas, „Europos Komisija elgiasi atsargiai“, kadangi „pensijų politiką turi reguliuoti nacionalinės vyriausybės, nesikišant Europos Sąjungai, nors pastaroji gali šiek tiek kištis vidinių rinkų vardu ir pasipriešinti diskriminacijai darbo vietoje“. Panašu, kad dabar Briuselis atrado būdą imtis veiksmų šiuo klausimu, panaudodamas Žaliąją knygą ir pagrindinis jų pateikiamas klausimas yra: „Ar pensijų sistemose turėtų būti įvesti automatiniai suderinimo mechanizmai, susiję su demografiniais pokyčiais, siekiant palaikyti pusiausvyrą tarp darbingo ir pensijoje praleidžiamo amžiaus? Kokiame lygmenyje ir kokiame vaidmenyje tame turėtų dalyvauti ES?“
Negalima depolitizuoti visko
„Pensinio amžiaus prailginimas ir pensijų mažinimas greičiausiai yra mažiausiai populiarios priemonės, kurias bet kuri šiuolaikinė Europos vyriausybė galėtų panaudoti, siekdama stabilizuoti viešuosius finansus, – teigia Tony Barberis savo „Financial Times“ tinklaraštyje. – tai paaiškina, kodėl Europos Sąjungos politikos kūrėjus vis labiau domina pensijų klausimo „depolitizavimo“ idėja, naudojant tam tikrus automatinius pensijų sistemų pokyčius, kad tai netaptų begalinių piktų politinių ginčų tema.“
Tačiau „Financial Times“ Briuselio skyriaus vadovas įspėja, kad „galiausiai, niekas negali pakeisti sprendimų, priimtų po laisvos politinės diskusijos ir kartais po konfliktų. Šie sprendimai gali būti laikini ir galbūt jiems prireiks daugiau pastangų. Tačiau tokia gyvenimo atviroje visuomenėje kaina. Negalima depolitizuoti visko.“