Pagrindinė centro būstinė didžiulio įspūdžio nedaro. Kaip rašo DW, tai viena patalpa, užimanti apie 50 kv. metrų plotą stiklinėmis sienomis, apsupta biurų, įsikūrusi viename iš ES pastatų Briuselio kvartale, kur veiklą vykdo įvairios ES įstaigos. Elektroniniai žemėlapiai ir TV ekranai iškabinti ant sienų, o septyni darbuotojai sėdi prie savo kompiuterių. Tokia rami aplinka atrodo neįprastai, nes kaip tik dabar Pietų Europa apimta miško gaisrų.

Nepaprastų situacijų valdymo centrą ką tik pasiekė pagalbos šauksmas iš Bosnijos ir Hercegovinos, nes šaliai nepavyksta susitvarkyti su miško gaisrais savarankiškai. Į situaciją įsikišus ES krizių valdymo centrui, Bosnijos kaimynė Kroatija atsiuntė du gaisrų gesinimo sraigtasparnius. Šios operacijos vaizdai matomi ekranuose.

Skubių atvejų stebėjimas ir reagavimas į juos

Tačiau paskutinis žodis vis dėlto priklauso valstybėms narėms. Centras, įsikūręs Briuselyje, nesiima veiksmų dėl kiekvienos nelaimės ar didesnio atsitikimo – su nelaime susidūrusi šalis turi iš pradžių mėginti susitvarkyti su tuo pati, o skirtingos šalys turi skirtingų galimybių tai įvykdyti. Kasmet centras, įsikūręs Briuselyje, koordinuoja apie 30 operacijų.

Svarbi kiekviena minutė

ES turi 10 metų patirtį kovojant su miško gaisrais. Tačiau įkūrus skubaus reagavimo centrą 2013 m. gegužės mėn., šis darbas be abejonės patobulėjo – centras pasiruošęs veikti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, tačiau dabartinė budėjimo sistema netolimoje ateityje bus keičiama.

„Kadangi atsitikus nelaimei svarbi kiekviena minutė, nuo šių metų spalio 1 d. visą parą, 365 dienas per metus centre budės du darbuotojai.“, - sakė P. Billingas.

Jis paaiškino, kad biuro darbuotojai gali susisiekti su skubaus reagavimo centrais kiekvienoje iš 32 valstybių narių per kelias sekundes. „Pakėlus telefono ragelį, tereikia paspausti mygtuką ir būsite sujungti su Suomija ar Prancūzija. Viskas iš anksto suprogramuota tam, kad būtų užtikrintas labai greitas ir efektyvus reagavimas į neatidėliotiną situaciją“, - pasakojo P. Billingas.

Centras, skirtas ne tik ES valstybėms

Tačiau kaipgi valstybių narių gali būti net 32? Ar po to, kai Kroatija neseniai prisijungė prie ES, jų nėra 28?

Centro vykdomos operacijos neapsiriboja tik ES šalimis. Kiekviena pasaulio šalis gali prašyti centro suteikti pagalbą. Iš esmės, didžioji operacijų dalis atliekama už ES ribų.