Ši politika susiformavo, susiliejus ES „pramonės konkurencingumo“ strategijai, kuri leistų Europai turėtų pirmauti pasaulyje pagal vidaus rinkos apsaugą, bei ES požiūriui į migracijos kontrolę, kuri veiksmams, neleidžiantiems bėgliams ir nelegaliems migrantams kirsti sienų, teikia pirmenybę prieš bet kokius kitus tikslus, principus ar požiūrius.
Sistema tobulinama bendromis gynybos bei žvalgybos sektorių, pusiau autonominių ES institucijų, tokių kaip „Frontex“, ir Europos gynybos agentūros jėgomis.
Projektui, turinčiam karinės žvalgybos technologijas pritaikyti sienų apsaugai, jau skirta daugiau kaip 50 mln. eurų iš tyrimus skatinančios Europos Komisijos programos, tačiau jis vis dar pradinėje stadijoje. Norą dalyvauti programoje pareiškė virtinė didžiausių tokią įrangą gaminančių įmonių konsorciumų.
Norėtųsi šiuos tyrimus laikyti tik mokslinės fantastikos ir mokslinės fantazijos junginiu, tačiau JAV jau dabar „robotų“ sistemą – nuotoliniu būdu valdomus „Predator“ lėktuvus – naudoja savo sienos su Meksika kontrolei.
Taigi Europos ketinimai sukurti panašią „virtualią sieną“ iš tiesų gali tapti realybe. Europos taryba pritarė Komisijos pasiūlymams dėl Europos sienų stebėjimo aukštųjų technologijų pagalba, o „Frontex“ jau investuoja į konkrečias nuolatinio stebėjimo ir nepilotuojamų orlaivių technologijas.
Europos gynybos agentūra finansuoja gamintojus, kuriančius sistemas, kurios padeda išvengti susidūrimų, bei kitas reikalingas priemones, kad nepilotuojami orlaiviai galėtų būti naudojami civilinėje oro erdvėje. Mažiausiai septynios valstybės narės tiria galimybes pritaikyti tokius orlaivius civilinės saugos tikslams.
Kol kas informacijos apie šiuos planus labai mažai, ypač apie Europos ketinimus naudoti nepilotuojamus orlaivius, technologiją, kuri šiuo metu asocijuojasi su „tikslingu žudymu“.
Jungtinių Tautų organizacija jau yra išsakiusi nepalankią nuomonę apie JAV nepilotuojamų orlaivių programą, kaltindama JAV vyriausybę, kad ši suteikė CŽV „leidimą žudyti“ ir skatina „video žaidimo mąstyseną“, nuvertinančią žmogaus gyvybę.
Kompiuterizuotoji ES kariškių ir mokslininkų vizija keltų mažesnį nerimą, jei būtų tvirtai žadama, kad šios sistemos bus naudojamos tik tam, kad padėtų aptikti ir išgelbėti pabėgėlius, kurių tiek daug šiuo metu žūsta, kirsdami sienas perkrautomis, sukežusiomis valtimis ir plaustais.
Tačiau pranešimai apie tai, kaip, pavyzdžiui, Europos jūrų patruliai „sąmoningai apverčia“ migrantus plukdančius laivelius, o ES finansuojami Libijos patruliai atidengia ugnį į italų žvejus, teikia mažai vilčių ir paguodos.
Nepilotuojami orlaiviai ir kiti robotai tik padidins „video žaidimo mąstysenos“ plitimo Europoje pavojų.
Taigi, Europa imasi investuoti į antiutopiją, perspėja „European Voice“.