Bulgarus su rusais sieja abėcėlė, religija ir istorija. Nors ši 7,3 mln. gyventojų turinti Pietryčių Europos valstybė su Rusija bendros sienos neturi, ilgai trunkantys bei sudėtingi santykiai su „didžiuoju broliu“ tebesitęsia. Krizė Ukrainoje dar labiau sustiprino ilgą istoriją Bulgarijoje turinčią konfrontaciją tarp rusofilų ir rusofobų, rašo DW.

Skirtingos pozicijos dėl Rusijos

Oficialiojoje Bulgarijos istorijos versijoje teigiama, jog Rusija išvadavo bulgarus nuo turkų, kai po 1877–1888 m. vykusio Rusijos ir Turkijos karo buvo atkurta Bulgarijos valstybė. Tačiau istorikas Plamenas Tzvetkovas tai vertina kaip propagandinę klišę, kuri vis kartojama istorijos vadovėliuose bei žiniasklaidoje.

„Dauguma bulgarų net nežino, kad 1878 m. taikos sutartis neturėjo nieko bendra su jų išvadavimu“, - patikino P. Tzverkovas. „Šia sutartimi buvo įtvirtinta ilgalaikė Bulgarijos okupacija, todėl ši šalis tapo įrankiu Rusijos interesams įgyvendinti Bosforo sąsiauryje“, - patikino jis.

Bulgarija kartu su kitomis Rytų bloko šalimis pateko į Sovietų Sąjungos įtakos zoną po Antrojo pasaulinio karo ir joje išbuvo iki Geležinės uždangos griūties 1989 m.

Visuomenės nuomonė Bulgarijoje akivaizdžiai suskilusi – nesutariama, ar Rusija yra Bulgarijos išvaduotoja, ar okupantė. „Gallup“ viešosios nuomonės tyrimų centro mokslininko Parvano Simeonovo teigimu, įvykiai Kryme taip pat vertinami nevienareikšmiškai.

„Gallup“ atliktas tyrimas aprodė, kad paklausus bulgarų, kurias pajėgas Ukrainoje – proeuropietiškas ar prorusiškas – jie remia, 43 proc. bulgarų neturėjo aiškios nuomonės, 30 proc. apklaustųjų pareiškė remiantys ES poziciją, o 27 proc. patikino remiantys Rusijos pusę.

Nepatenkinti ES remia V. Putiną

Nors Bulgarija – ES narė, oficialiai remianti ES poziciją dėl Ukrainos krizės, ši šalis priklausoma nuo iš Rusijos tiekiamų gamtinių dujų bei valdoma tradiciškai draugiškos Rusijai socialistų vyriausybės.

Tačiau V. Putinas remiamas ne tik dėl istorinių ir energetikos priežasčių. Didelė dalis skurdžiausių ES šalių narių gyventojų jaučiasi nusivylę naryste ES. Maža to, galima teigti, kad jie netgi patenkinti pastarojo meto Kremliaus ir Briuselio santykių paaštrėjimu.

Politologas Danielis Smilovas pamėgino paaiškinti, kaip antieuropietiški jausmai peraugo į rusofiliją. „Artumo Rusijai jausmas nėra smerktinas“, - patikino jis. „Kelia nuostabą tai, jos V. Putino režimą remia ne tik socialistai, tačiau taip pat ir Bulgarijos populistai“, - pridūrė D. Smilovas.

Griežto politinio identiteto nėra

Šiandieninės Bulgarijos politinės aktualijos iš tiesų stebina: socialistai, kurie praeityje buvo komunistais, Bulgarijos nacionalistai, o taip pat ir nepalaužiami antieuropinių bei antiamerikietiškų pažiūrų politiniai veikėjai remia V. Putiną nors jo vykdoma politika kelia pavojų Bulgarijos saugumui bei neturi nieko bendra su kairiųjų ideologija.

Kultūrologas Ivailo Ditschevas įsitikinęs, kad tai rodo besikeičiantį bulgarų politinį identitetą. „Bulgarijos rusofilai yra kairiųjų politinių pažiūrų, tačiau tuo pačiu metu jie remia imperiją, kuri griovė revoliucinius ir išsivadavimo judėjimus 200 metų“, - stebėjosi I. Ditschevas. „Bulgarijoje Rusijos veiksmus smerkiantys asmenys yra dešiniųjų politinių pažiūrų, tuo tarpu Rusijos rėmėjai yra kairiųjų pažiūrų – tai absurdas“, - patikino jis.

P. Simeonovas taip pat mano, kad kalbant apie Rusiją Bulgarijoje kairiųjų ir dešiniųjų pozicija yra klaidinga. „Tai iš tiesų sena Rytų ir Vakarų konfrontacija, kurios Bulgarijai vis dar nepavyksta atsikratyti“, - sakė jis.

Bijo „didžiojo brolio“

Ši situacija puikiai parodo, kad Maskva ilgus metus vertino Bulgariją kaip savo dalį. Tūkstančiai Rusijos piliečių Bulgarijoje yra įsigiję nekilnojamojo turto, Rusijos lobistai labai aktyviai dalyvauja Bulgarijos ekonominiame gyvenime bei reiškiasi žiniasklaidoje, todėl baiminamasi, jog Rytų bloko ryšiai gali ir vėl sustiprėti. Tačiau Vakarų poziciją palaikantys asmenys žvelgia į Bulgarijos narystę ES ir NATO kaip į nepakeičiamą dalyką.

Šiuo metu Bulgarija ir vėl yra atsidūrusi tarp Rytų ir Vakarų bei dalyvauja Maskvos ir Briuselio galynėjimosi žaidime. Kadaise bulgarai tikėjo naryste ES, tačiau šiuo metu daugelis jaučiasi nusivylę. Vis dėlto ekspertai nemano, kad Bulgarija galėtų ir vėl patekti į tiesioginės Maskvos įtakos zoną. Nepaisant to, šioje šalyje akivaizdžiai įsivyravusi antieuropietiška nuotaika, kuri greičiausiai turės poveikio šių metų gegužės mėn. įvyksiančių ES rinkimų rezultatams.