Naujienų portalas imarketnews.com cituoja ES Vadovų Tarybos prezidentą Hermaną Van Rompuy, pareiškusį, kad Europos šalių vyriausybės yra „nusiteikusios panaudoti daugybę priemonių, kad užtikrintų euro zonos kaip visumos stabilumą“.
Pasak H.V.Rompuy, ES šalys sutarė iki kitos vasaros atnaujinti ES ekonomikos priežiūrą. Stabilumo ir augimo paktas bus „apginkluotas“ daug efektyvesne sankcijų sistema ir daugiau dėmesio bus skiriama valstybių skoloms. Į Stabilumo ir augimo paktą ES valstybės rengiasi įlipdyti naują makroekonominės priežiūros sistemą, kuri turi padėti pastebėti ekonomikos nesubalansuotumus ir ekonomikos augimo „burbulus“ ankstyvose stadijose.
Interviu naujienų agentūrai „Reuters“ Vokietijos vyriausybinės ekonomikos patarėjų grupės pirmininkas Wolfgangas Franzas tvirtina, kad euro zona turi sustiprinti savo narių fiskalinę discipliną ir jos nesilaikančioms valstybėms būtina taikyti biudžeto sankcijas.
„Artimiausioje ateityje yra nerealu tikėtis jungtinės mokestinės euro zonos politikos, nepaisant to, kad tai būtų labai svarbu, norint, kad pinigų sąjunga gyvuotų sėkmingai“, - teigė W. Franzas. – Vietoje to, mums reikia dėti pastangas, kad individualios valstybių fiskalinės politikos būtų „sveikos“, pavyzdžiui, padidindami sankcijų tikimybę“.
Į planus reformuoti Stabilumo ir augimo paktą įeina ir priemonės skatinti ekonominį bendradarbiavimą – nuo ES teisės vetuoti nacionalinius biudžetų planus iki konkurencingumo tendencijų, makroekonomikos nesubalansuotumų ir struktūrinių reformų aktyvios priežiūros.
Kitą vertus, Lenkija, regis, išsikovojo, kad skaičiuojant viešojo sektoriaus deficitą būtų nuolaidžiau žvelgiama į brangiai kainuojančią jos pensijų sistemos reformą.
Nesilaiko reikalavimų
ES šalys narės turi laikytis Stabilumo ir augimo pakto kriterijų, o euro neturinčios šalys tam, kad įsivestų eurą, dar turi išpildyti reikalavimus, numatytus Mastrichto sutartyje.
Jeigu bent vienas iš kriterijų neišpildomas, šaliai narei neleidžiama įsivesti euro. Taip nutiko Lietuvai 2006 metais, siekusiai į euro zoną įsijungti nuo 2007 metų, bet viršijusiai infliacijos kriterijų 0,1 procentinio punkto. Tačiau dar nepasitaikė nei vieno atvejo, kad į euro zoną įsijungusi valstybė būtų iš jos išmesta todėl, kad pažeidžia Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus.
Ir Stabilumo ir augimo paktas, ir Mastrichto sutartis nurodo, kad fiskalinis šalies deficitas neturi viršyti 3 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP). Kitu atveju prieš šalį gali būti pradėta perviršinio deficito procedūra. Jeigu Europos Taryba nusprendžia, kad valdžios sektoriaus deficitas yra perviršinis, ji teikia rekomendacijas ribas peržengusiai šaliai, nustato terminus.
Jeigu šalis neištaiso padėties, Taryba teoriškai gali panaudoti finansines sankcijas. Ekonominio nuosmukio metu ES į šalių narių deficitus žvelgė laisvai, bet dalis šalių nesilaikė tvarkos ir iki krizės.
ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, bendras 16 euro zonos šalių valdžios sektoriaus deficitas dvigubai viršijo kriterijų pernai ir siekė 6,3 procento BVP. Didžiausios „nusidėjėlės“ apskritai visoje ES pernai buvo Graikija (15,4 proc. BVP deficitas), Airija (14,4 proc. BVP, Jungtinė Karalystė (11,4 proc. BVP), Ispanija (11,1 proc. BVP), Latvija (10,2 proc.), Portugalija (9,3 proc. BVP) ir Lietuva (9,2 proc.).
Airijos verslo žinių ir analizių portalas businessandleadership.com pažymi, kad ir pati „ES iždininku“ vadinama Vokietija per pastaruosius trisdešimt metų ne kartą pažeidė fiskalinio deficito reikalavimus ir peržengė 3 procentų BVP ribą.
Valstybės skola savo ruožtu turi neviršyti 60 procentų BVP.
Pradėti tuojau pat
Pasak naujienų agentūros AFP, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD) pirmadienį paragino euro zonos nares įvesti sankcijas ir pradėti mažinti didžiules valstybių skolas.
Nervingos finansų rinkos šiemet privertė didžiulius deficitus turinčias Graikiją ir Airiją kreiptis tarptautinės finansinės pagalbos, todėl EBPO ragina šalis kirpti deficitus ir skolas nepaisant lėto augimo. Manoma, kad kitos aukos finansų rinkų taikiklyje yra Ispanija ir Portugalija, jos pristatė finansinio drausmingumo planus.
„Fiskalinė drausmei turi būti teikiama neatidėliotina pirmenybė, tam, kad būtų stabilizuoti viešieji finansai. Tai turi prasidėti ne vėliau kaip 2011 metais“, - rašoma EBPO įvertinime.
Be to, pasak EBPO, euro zona turi sukurti nuolatinį krizių sprendimo mechanizmą. Jos apžvalgoje minima, kad euro zonos šalių ekonomikos juda palaipsnio atsigavimo link, nors greitis, kuriuo ekonomikos atsikuria prislopęs. Prognozuojama, kad euro zona šiemet ir 2011 metais augs 1,7 procento, vėliau augimas paspartės iki 2 procentų.
„Minimalūs fiskaliniai standartai, nustatyti Stabilumo ir augimo pakte, turi būti sustiprinti: turi būti numatytos sankcijos, įskaitant ir fiskalines baudas“, - tvirtina EBPO.