Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (24)
ES reikia ne visiems: Islandija stabdo derybas dėl narystės

ES reikia ne visiems: Islandija stabdo derybas dėl narystės

Rugpjūčio 22 d. Islandija pranešė, kad pastarieji rinkimai, po kurių į valdžią atėjo euroskeptiškos partijos, įvertintas konstitucinių patarėjų kaip signalas stabdyti kalbas dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES).

Užsienio reikalų ministerija teigia sulaukusi konstitucinių patarėjų išvados, kad po 2009 m. parlamentinių rinkimų vyriausybei nebuvo uždrausta pradėti derybas dėl stojimo į ES.

„Susipažinęs su patarėjų išreikšta nuomone, užsienio reikalų ministras nusprendė apsvarstyti galimybę išformuoti komitetą“, - teigė ministras.
Kaip rašo www.euractiv.com, paskutinio naujojo Islandijos ministro pirmininko Sigmunduro Gunnleaugssono vizito Briuselyje metu, Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso pasakė, kad Islandija turi apsispręsti be tolimesnio atidėliojimo, ar ji nori tęsti derybas ar atmeta planus prisijungti prie ES.

Komiteto išformavimas aiškiai rodo, kad nuspręsta nebetęsti derybų.
Balandžio 27 d. Islandijoje įvyko rinkimai, sudavę smūgį valdantiesiems proeuropietiškai nusiteikusiems socialdemokratams, kurie patyrė didžiausią kada nors šalies valdančiosios partijos patirtą pralaimėjimą nuo nepriklausomybės nuo Danijos paskelbimo 1944 m. S. Gunnleaugssonas, kuriam 38 m., yra jauniausias demokratiniu keliu išrinktas vyriausybės vadovas. Nuo 2009 m. jis vadovauja centro dešiniųjų ir liberalų Progresyviajai partijai, kuri yra prisijungusi prie Tarptautinės liberalų federacijos.

Progresyvioji partija labiausiai palaikoma ūkininkų ir žvejų. Sudarę koaliciją su Nepriklausomybės partija, „progresyvistai“ nepalaiko narystės ES idėjos.

Gegužės mėn. naujoji vyriausybė paskelbė, kad kalbos dėl šalies narystės ES laikinai stabdomos, kol islandai per artimiausius ketverius metus neprabalsuos referendume, ar jie nori tolimesnių derybų dėl narystės, ar ne.

Islandijos sprendimas stabdyti derybas dėl stojimo – blogos naujienos Briuseliui. Neseniai įvykęs Kroatijos prisijungimas suteikė ES galimybę didžiuotis narystės ES patrauklumu nepaisant ekonominių veiksnių ir šalių įsiskolinimų sukeltų krizių.

Islandijai trūko nedaug iki įstojimo į ES, nes ši šalis jau yra priėmusi didžiąją ES įstatyminės bazės dalį, nes yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narė. Ši valstybė pateikė oficialų prašymą įstoti į ES 2009 m. liepos 16 d. ir po metų buvo pradėtos derybos dėl stojimo. Šis procesas truko daug ilgiau nei kuriai nors kitai stojančiai šaliai.

Tačiau Islandija – ypatingas atvejis, nes stipri šalies žuvininkystės pramonė įsivėlusi į didelius nesutarimus su ES dėl žvejybos kvotų. Europos Komisijos (EK) teigimu, galima prisiderinti prie Islandijos „išskirtinumo“, tačiau Reikjaviką ir Briuselį skiria ne tik techniniai, bet ir politiniai dalykai.

ES nuomone, Islandija gaudo per daug žuvies, o sala turėtų laikytis griežtų kvotų. Islandija teigia, jog turi daugiau patirties žvejyboje nei ES, todėl ji pati galėtų pasidalinti patirtimi su Briuseliu šiuo klausimu.

Neseniai Islandija išreiškė paramą Farerų saloms žvejybos kvotų ginče su ES bei aiškiai išreiškė prieštaravimus šiuo klausimu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA