Kartu su Iris van Herpen pirmą kartą sukūrėme kolekcijos elementus naudodami unikalias, perregimas, į kaulinį audinį panašias struktūras, atspausdintas „Mammoth Stereolithography“ 3D spausdintuvu. Dėl tokio spausdinimo būdo kolekcijos suknelės yra besiūlės ir yra pritaikomos įvairiems dydžiams. Bendrovei buvo didelis iššūkis įgyvendinti Iris van Herpen sudėtingų geometrinių figūrų idėjas. Trimatis spausdinimas gali padaryti tai, ko negali tradicinis drabužių siuvimas, kai sudėtingi elementai turi būti sukurti sparčiai ir sujungti į vientisą drabužį“, – sakė „Materialise“ projektų vadovas Svenas Hermansas.

Drabužių dizainas iš pradžių buvo sukurtas kartu su belgų architektu ir kompiuterinės grafikos specialistu Isaie Bloch ir pritaikytas 3D spausdinimui naudojant „Materialise“ sukurtas specialias programas. Pašalinus modelių trūkumus, jie buvo atspausdinti „Mammoth Stereolithography“ spausdintuvu – 3D spausdinimo technologijos prietaisu, kuris spausdina objektus sluoksniavimo metodu. Skystoje spausdinimo medžiagoje modeliai yra formuojami ir sukietinami ultravioletinių spindulių lazeriais.

„Materialise“ plėtrą remia Europos Sąjunga

„Materialise“ bendrovės pradžia buvo universiteto mokslininkų projektas, nagrinėjęs greito modelių kūrimo ir gamybos galimybės. Projektui vystantis, chirurgams buvo pradėtas siūlyti itin tikslus pacientų kompiuterinės ir magnetinio rezonanso tomografijos rezultatų apdorojimas ir galimybė paversti juos spausdinamais modeliais.

Šie modeliai smarkiai pagerino ligų diagnozavimą ir chirurginių operacijų planavimą. Technologija taip pat buvo pritaikyta chirurginių implantų ir protezų gamybos srityse. Tęsiant tyrimus ir prie inovatyvaus projekto prisidėjus Europos Sąjungai, technologiniai sprendimai buvo toliau tobulinami ir plečiamos jų pritaikymo galimybės, kuriomis šiandien naudojasi medicinos, automobilių pramonės, dizaino ir buitinių prekių gamybos bendrovės. Dabar „Materialise“ yra 3D spausdinimo technologijų lyderė, kurioje dirba beveik 900 žmonių, ir smarkiai prisideda prie Europos pramonės augimo ir darbo vietų kūrimo.

„Materialise“ įkūrėjas ir direktorius Wilfriedas Vancraenas teigia, kad be ES paramos bendrovė niekada nebūtų tapusi tuo, kuo yra šiandien. „ES finansavimas mažai bendrovei suteikė ilgalaikio vystymosi galimybę“, – teigė jis.

Šiuo metu 3D spausdinimas tapo svarbia dizaino technologija, inžinieriams bei kūrėjams suteikiančia galimybę atsispausdinti ir tobulinti detalių ar produktų modelius visuose kūrimo etapuose. Šią technologiją „Materialise“ neseniai pritaikė Venecijos „La Fenice“ operos teatre, šiuolaikinės Japonijos menininkės Mariko Mori kurtame „Madam Baterflai“ spektaklyje. „Materialise“ kartu su Mariko Mori sukūrė ir trimačiu spausdintuvu atspausdino pagrindinės spektaklio herojės sparnus.

Pasak Europos Komisijos atstovo tyrimams, mokslui ir inovacijoms Michaelio Jenningso, „Materialise“ yra pavyzdinė inovacijų bendrovė Europos Sąjungoje. „Ši bendrovė išvystė chirurgams skirtas technologijas atkurti žmogaus kūną ir pritaikė jas kitose dizaino srityse. Šiais pasiekimais dabar gali naudotis ES kultūrinės ir kūrybinės industrijos, kuriose dirba 6,7 mln. žmonių, sukuriančių 3,3 proc. Europos BVP. Dabar mes turime išvystytą gamybos procesą, kuris labai pasitarnauja vienai pagrindinių ES eksporto šakų“, – teigė Michaelis Jenningsas.

3D spaudinimo ateitis dizaino ir gamybos srityse

Išsivysčius 3D spausdinimo technologijoms, ši sritis vis labiau įsitvirtina kaip atskira gamybos sfera. 3D spausdinimo technologija turi keletą privalumų: nereikia kaupti perteklinių gamybos žaliavų, nes spausdinama tik tai, kas reikalinga; labai sutrumpėja gaminių kelias nuo sukūrimo iki pristatymo rinkai; pastebėjus jau sukurtų gaminių trūkumus, juos lengva pašalinti; anksčiau labai sudėtingas gamybos procesas tampa daug paprastesnis ir prieinamas plačiam gamintojų ratui.. Be to, su 3D spausdintuvais galima kurti tokių sudėtingų formų gaminius, kurių tradiciniais gamybos metodais pagaminti buvo tiesiog neįmanoma.

Europos tyrimų ir inovacijų finansavimas

2014 m. Europos Sąjunga pradės naują septynerius metus truksiančią tyrimų ir inovacijų finansavimo programą „Horizon 2020“. Siekdama padidinti Europos šalių ekonominį konkurencingumą, nuo 2007 m. ES į tyrimų ir inovacijų projektus investavo 50 mlrd. eurų (172,5 mlrd. litų). ES parama sudaro 12 proc. visų išlaidų, kurios yra skiriamos tyrimams 28-iose ES šalyse.

ES finansavimas dažniausiai skiriamas sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, transporto, maisto ir energetikos sritims. Partnerystės pagrindu sukurti farmacinių, kosmoso, automobilių ir elektronikos pramonės tyrimų projektai taip pat padeda privataus sektoriaus bendrovėms užsitikrinti stabilią ateitį ir sukurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas. „Horizon 2020“ programa skirs dar didesnį dėmesį tam, kad geros idėjos taptų rinkoje paklausiais produktais, procesais ir paslaugomis.