„Turime kartu kovoti su naujojo euroskepticizmo pavojumi“, - antradienio vakarą sakė jis savo kalbos Berlyne metu. - „Tai daugiau nebe keleto šalių monopolija. Kiekvienoje valstybėje narėje yra žmonių, manančių, kad jų šalis gali viena išgyventi globaliame pasaulyje. Tai daugiau negu iliuzija: tai melas!“.

Europos Sąjungos prezidentas kalbėjo Vokietijos sostinėje „Schicksalstag“ arba „Lemtingosios dienos“ paminėjime, kai minimi penki esminiai tautos įvykiai: Berlyno sienos griuvimas 1989 m., monarchijos žlugimas 1918 m., Alaus pučas 1923 m., Krištolinė naktis 1938 m. ir 1848 m. Vokietijos žemėse vykusių revoliucijų vadovų egzekucija.

Cituodamas II pasaulinio karo metu valdžiusį JAV prezidentą Frankliną Rooseveltą, H. Van Rompuy pareiškė, kad „didžiausias Europos priešas šiandien yra baimė“, o tai galiausiai gali sukelti karą.
„Baimė veda į egoizmą, egoizmas – į nacionalizmą, o nacionalizmas veda į karą“, - kalbėjo jis. - „Šiandienos nacionalizmas dažnai yra ne teigiamas didžiavimosi savo tapatybe jausmas, o neigiamas baiminimosi dėl kitų jausmas. „Priešų“ šiapus ir anapus mūsų sienų baimė“.

Kalboje H. Van Rompuy palietė ir kitus ES aspektus. Jis teigė laukiantis dienos, kai į Sąjungą įstos buvusios Jugoslavijos valstybės. Kalbėdamas apie ES ekonomines ir politines struktūras, ES prezidentas teigė, kad Europai reikia prisiminti savo paveldą, ypač Senovės Graikijos vertybes ir dorybes.

Užsiminęs apie ekonominę krizę, H. Van Rompuy džiaugėsi ES viršūnių priimtu sprendimu dėl bendro ekonominio valdymo ir gyrė šalių vadovų „politinę drąsą“ imtis nepopuliarių sprendimų dėl taupymo priemonių, taip pat kritikavo Europos Komisijos pasiūlymus dėl tiesioginių Europos mokesčių.