Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Nicolas Sarkozy

ES perspėjimas nedrausmingoms valstybėms - galite negauti išmokų

ES sugriežtinus nuobaudas finansinės drausmės nesilaikančioms valstybėms, Lietuvai galėtų būti sustabdytos ES kompensuojamos tiesioginės išmokos. Tačiau tiek akademikai, tiek Vyriausybės atstovai svarsto, ar toks ES botagas nebus tik dar vieni formalumai ir dideles skolas turinčios valstybės toliau galės likti finansinės disciplinos nuošalyje.

Europos Komisija pasiūlė, o liepos viduryje Europos Vadovų Taryba ir ES finansų bei ekonomikos ministrai, tarp kurių buvo ir Lietuvos, pritarė taip vadinamai Europos semestro procedūrai. O tai reiškia, kad 2011 m. pavasarį Lietuvos Premjeras Andrius Kubilius, kartu su kitais 26 valstybių narių ministrais pirmininkais, turės ES pristatyti planuojamo metų šalies biudžeto pagrindinius rodiklius ir juos pagrindžiančias ekonomines prognozes. Tokiu būdu ES tikisi priversti valstybes nares taupyti, nes už pakartotinį ES reikalavimų nesilaikymą grės nuobaudos – ES išmokų sustabdymas.

Tačiau kol kas ES yra sutarusi tik dėl paties principo – kad kelis kartus finansinę discipliną pažeidusios valstybės galėtų būti baudžiamos išmokų iš ES įšaldymu. Bet galutiniai gavėjai, tarkim, ūkininkai dėl to neturėtų nukentėti – jiems ES pažadėtus pinigus turėtų išmokėti nedrausmingosios vyriausybės. Vien tik pernai Lietuvos žemdirbiams buvo išmokėta per 900 mln. litų ES paramos, jei ES juos įšaldytų, tokios sumos tektų ieškoti biudžete.

Giedrius Sudikas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje spaudos ir informacijos skyriaus vadovas, aiškina, kad ES dar derina detales.

„Iš esmės susitarta dėl paties principo, bet dabar kuriami mechanizmai, kaip turėtų atrodyti galutinis rezultatas. Galutinis sprendimas tikėtinas rudenį, kada sprendimus turėtų priimti ministrų taryba ir viršūnių susitikimas“, - sako G. Sudikas.

Europos Komisija siūlo, kad pinigai nedrausmingos šalims galėtų būti įšaldyti iš visų struktūrinių, žemės ūkio ir žuvininkystės fondų. Tuo tarpu prie bankroto ribos atsidūrusias valstybes dažnai gelbėjančių Prancūzijos ir Vokietijos finansų ministrai siūlo, kad pastarieji du būtų neliečiami.

Griežtinti valstybių narių finansų kontrolę ES verčia pernai iki kritinės ribos išaugę daugelio ES valstybių narių biudžetų deficitai ir skolos. Pagal Stabilumo ir augimo paktą, kuris įpareigoja ES valstybes laikytis finansinės drausmės, šalies biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP, o skolos – 60 proc. BVP.

Lietuva, siekdama 2014 metais įsivesti eurą, įsipareigojo Europos Sąjungai iki 2012 metų sumažinti biudžeto deficitą žemiau 3 proc. BVP. Numatoma, kad 2010 metais šalies biudžeto deficitas sieks 8,1 proc. BVP, o 2011 metais – 5,8 procento

„Eurostat“ duomenimis, pernai šių kriterijų neatitiko 22 ES valstybės. Labiausiai išaugo Italijos skola – 115,8 proc. BVP, Graikijos – 115,1 proc. BVP, Belgijos – 96,7 proc. BVP, Vengrijos – 78,3 proc. BVP, Prancūzijos – 77, 6 proc. BVP. Lietuvos skola pernai sudarė 29,3 proc. BVP.

Gerokai nuo nustatyto 3 proc. BVP biudžeto deficito kriterijaus pernai nutolo Airija, jos biudžeto deficitas siekia 14,3 proc. BVP, Graikijos 13,6 proc., Ispanijos 11,2 proc., Portugalijos – 9,4 proc., Latvijos – 9 proc., Lietuvos – 8,9 proc. BVP.

ES sankcijų nė karto nepritaikė

Ramūnas Vilpišauskas
Ramūnas Vilpišauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Nors dėl ES sutartyje įtvirtintų kriterijų nesilaikymo perteklinio biudžeto deficito procedūra jau anksčiau buvo pradėta prieš daugelį ES šalių, tačiau realios nuobaudos už tai dar nė karto nebuvo pritaikytos. Akivaizdu, kad tai politiškai sudėtingas sprendimas“, – sako Ramūnas Vilpišauskas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas. Anot jo, nors ES ir valstybių narių vadovai siekia sustiprinti tiek išankstines finansų priežiūros procedūras, tiek ir sugriežtinti nuobaudas už ES rekomendacijų nevykdymą, tačiau pačiai ES nėra visiškai aišku, ar griežtesniam viešųjų finansų priežiūros ir nuobaudų mechanizmui įvesti nereikės keisti ES sutarties.

Pagal dabar galiojančią tvarką Lietuva kasmet iki gruodžio 1 d. pateikdavo nacionalinę konvergencijos, o lapkritį – nacionalinę reformų programas, kuriose numatydavo priemones šalies biudžeto deficitui mažinti, struktūrinėms reformoms vykdyti ir kitas šalies ekonominei bei finansinei gerovei pasiekti būtinas įgyvendinti priemones.

Liepos viduryje ES Ministrų taryba nusprendė, kad jau balandį valstybės narės ES turės pateikti nacionalines konvergencijos ir reformų programas, kurias įvertinusi ES, birželį pateiks savo rekomendacijas, ką kiekviena šalis narė, siekdama pagerinti savo finansinę padėtį, turi padaryti.

Nuo šiol pagal naują grafiką pateiktas ES rekomendacijas prastiems valstybių biudžetų reikalams tvarkyti bus galima suderinti su nacionalinių biudžetų priėmimo ciklais. Tuo tarpu iki šiol konvergencijos programos būdavo rengiamos per vėlai ir jų nebuvo įmanoma susieti su ateinančių metų biudžetais.

„Konvergencijos programas Lietuva pateikdavo ir iki šiol, bet iš esmės nieko nedarydavo, o Europos Komisija apsiribodavo tik konstatavimu, kad numatytų įsipareigojimų nesilaikoma. Beje, dėl to, kad Lietuva neįgyvendino daugelio ankstesniųjų metų šiose programose numatytų priemonių, tai smarkiai apsunkino Lietuvos institucijų galimybės reaguoti į ekonominę krizę. Čia Lietuva iš esmės skiriasi nuo Estijos“, - sako R. Vilpišauskas. Pasak jo, ES siūlydama, kad planuojami biudžeto projektai kiekvieną pavasarį būtų aptariami su šalių vyriausybių vadovais, siekia, jog valstybių prisiimti įsipareigojimai finansų padėčiai taisyti būtų priimti pačiame aukščiausiame politiniame lygmenyje. Tokiu būdu ES tikisi užsitikrinti, kad įsipareigojimų bus geriau laikomasi.

Su tuo sutinka ir Ministro Pirmininko tarnybos atstovė. Ji tvirtina, kad ankstesniais metais Lietuva nuolat iš EK gaudavo pastabų ir rekomendacijų, kaip reikėtų gerinti viešųjų finansų padėtį.

„Tačiau jeigu iki šiol į Europos Komisijos pateikiamas rekomendacijas, ko reikėtų imtis siekiant išlaikyti tvarius valstybės finansus, galėjome žiūrėti pro pirštus ir jų nevykdyti, tai nuo šiol jų nesilaikymas turės atitinkamas pasekmes“, - teigia Rūta Banelienė, Ministro Pirmininko tarnybos Strateginio koordinavimo departamento Europos Sąjungos skyriaus vedėja.

Poveikiu abejoja

Tačiau Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas abejoja, ar ES naujasis valstybių narių finansų kontrolės ir nuobaudų mechanizmas bus efektyvus. Pasak R.Vilpišausko, pirmiausia todėl, kad biudžeto politika, ypač pajamų ir išlaidų struktūra, yra vienas svarbiausių nacionalinių valstybių vidaus politikos klausimų ir tokiu dar ilgai išliks. Dėl tos priežasties ES pirmiausia prieš valstybes nares naudoja „švelnias“ įtikinėjimo priemones – gerosios praktikos pavyzdžius, rekomendacijas, kolegų spaudimą.

„Jau dabar ES teisė leidžia imtis griežtesnių sankcijų prieš biudžeto deficito ir skolos kriterijų neatitinkančias valstybes, tačiau jų efektyvumas veikiausiai ir toliau išliks ribotas. Didesnį poveikį gali padaryti finansų rinkos, kurios tiesiog neskolina arba smarkiai pabrangina skolinimą išlaidaujančioms šalims“, - vienintelę efektyvią priemonę mato R.Vilpišauskas.

Faktai:
Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, pernai iš ES biudžeto pagal Lietuvos žemdirbių pateiktas paraiškas išmokėtų tiesioginių išmokų suma siekė 921,5 mln. Lt., o 2008 m. – 860,5 mln. litų. Pagal dabar galiojančią tvarką tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotus, už cukrų ir už energetinius augalus yra 100 proc. kompensuojamos iš Europos žemės ūkio garantinio fondo lėšų, bet pirmiausia sumokamos iš nacionalinio biudžeto lėšų. Ir tik po kurio laiko šias nacionalinio biudžeto išlaidas kompensuoja ES.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA