Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
N.Sarkozy ir B. Obama

ES pasitikėjimą bankais kuria testuodama, JAV – muštruodama

Jungtinės Amerikos Valstijos imasi per aštuoniasdešimt metų nematytos finansų sektoriaus reformos. Tuo tarpu Europa kol kas griežtus reikalavimus atideda, bet rinkas rengiasi nuraminti paskelbdama beveik 100 ES bankų testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatus.

Praėjusį penktadienį, liepos 16 dieną, JAV Senatas priėmė daug ginčų sukėlusį 2,3 tūkst. puslapių užimantį finansinio reguliavimo įstatymą (jau neformaliai pavadintą „FinReg“), taip pradėdamas finansų sektoriaus reformą, kuri palies ir kai kuriuos Europos bankus.

JAV bus įsteigtas priežiūros komitetas, kuris analizuos bankų sistemos rizikas, apribos finansinių svertų naudojimą ir spekuliacijas, o dideles finansines institucijas, kurių žlugimas keltų grėsmę ekonomikai, Vyriausybė galės likviduoti. Taip bus atsisakoma žlungančių bankų gelbėjimo laikantis filosofijos „per dideli, kad kristų“.

Pasak Reuters naujienų agentūros, šis JAV Senato patvirtintas įstatymas bent kol kas palieka Europą užnugaryje – be griežto bankų reguliavimo ir be klientų apsaugos priemonių, skirtų išvengti kitos pasaulinės bankų krizės. Tačiau, Reuters vertinimu, net ir už Atlanto priimtas įstatymas gali padidinti spaudimą tiems Europos bankams, kurie turi veiklos JAV, nes ir jiems reikės laikytis papildomų sudėtingaų taisykleių ir mokėti naujus mokesčius, kuriuos jie galbūt perkels vartotojams.

ES pasitikėjimą bankais kuria testuodama, JAV – muštruodama

Prie tokių europinių bankų, kurie užsiima mažmeniniu verslu JAV, Lietuvoje veikiančių bankų nėra, tačiau minimi „Royal Bank of Scotland“, „Santander“, BBVA, ING ir „BNS Paribas“.

„Užtenka tik pažvelgti į Didžiojo Dvidešimtuko (G20) deklaraciją Toronte, kad pamatytumėte, jog yra labai aiškus nusiteikimas įvesti daug atsargesnį, daug apdairesnį reguliavimą“, - Reuters cituoja Londono teisinių paslaugų įmonės „Cameron McKenna“ finansinių paslaugų departamento vadovo Simono Morrios nuomonę.

Visgi šiokias tokias pastangas reguliuoti bankus ES rodo – praėjusią savaitę Europos Komisija pristatė siūlymus kaip sisteminti ir patobulinti nacionalines bankų indėlininkų ir investuotojų garantijų schemas.

Bankų lobistų sėkmė ES

Birželio pabaigoje Toronte, Kanadoje, vykęs 20-ties didžiausių pasaulio ekonomikų G20 susitikimas, kuriame Europos Sąjungai atstovavo Italijos, Vokietijos, Prancūzijos vadovai ir ES vadovai – ES prezidentas Hermanas Van Rompuy , Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso  - baigėsi deklaracija, kurioje pabrėžta, kad bankai turi didinti savo akcinius kapitalus.

Tačiau terminai griežtesniems kapitalo reikalavimams nukelti metams, palyginti su ankstesniais planais: valstybės naujus kriterijus turi įdiegti iki 2012 metų pabaigos, o bankams bus suteiktas pereinamasis laikotarpis.

Galutinai bankų kapitalo reguliavimo priemonių, dar vadinamų „Bazelis III“ bus apsispręsta kitame G20 susitikime Seule šių metų lapkritį. Pasak Bloomberg naujienų agentūros, per Toronto susitikimą JAV spaudė įvesti naujas griežtas kapitalo taisykles, tuo tarpu Europos šalių vadovai siekė palaipsnio perėjimo laikotarpio: bankai finansuoja apie 75 procentus Europos ekonomikos, kai JAV apie 70 procentų paskolų ateina iš rinkų, o ne bankų.

Reuters papildo, kad griežto reguliavimo atidėjimas yra intensyviai vykdytos lobistinės veiklos, ypač Europos bankų, pasekmė ir sėkmė. Bankai teigė, kad griežtų reikalavimų įvedimas nuo 2012 metų pradžios būtų lėmę didelį poreikį pritraukti kapitalo į bankus, tai būtų prislėgę bankus, apsunkinę skolinimą, o per jį ir Europos ekonomikos atsigavimą. Pasigirsta nerimo, kad, šitiek atidėjus ir ekonomikoms pradedant atsigauti reikalavimai bus ilgainiui susilpninti, sušvelninti.  G20 nepalaikė ir siūlymo įvesti pasaulinį bankų mokestį – jam pasipriešino Kanada, Australija, Japonija ir Brazilija.

Tiesa, link tokio mokesčio įvedimo nuo 2011 metų sausio tvirtai iriasi Jungtinė Karalystė.

Dar nepaskelbė, o jau kritikuojami

Šį penktadienį, liepos 23 dieną, Europos Sąjunga paskelbs 91 Europoje veikiančio komercinio banko testo nepalankiomis sąlygomis (angl. k. „stress test“) rezultatus, bet dar jo nesulaukę kritikai jau laido strėles, kad bankai testuojami vietoje to, kad būtų pasirengta galimai naujai krizei. Šie testuojami bankai užima apie 65 procentus ES bankų sistemos. Tarp testuojamųjų ir du Lietuvoje veikiantys bankai – SEB ir „Swedbank“, kurie kartu užima 52 proc. Lietuvos rinkos.

ES pasitikėjimą bankais kuria testuodama, JAV – muštruodama
© Corbis

„Mano nuomone, akivaizdu, kad testo rezultatams teks didžiausia svarba atstatant pasitikėjimą Europos ekonomika“, - naujienų agentūra AFP cituoja ES ekonomikos komisarą Ollį Rehną. Pasak europeanvoice.com, testo rezultatai „dėl techninių priežasčių“ bus paskelbti dviem etapais: EK patariantis Europos bankų priežiūros komitetas liepos 23 dieną paskelbs konsoliduotus rezultatus, o dviem savaitėmis vėliau vietiniai reguliatoriai (centriniai bankai) paskelbs detalesnius duomenis.
Laukiami testavimo rezultatai paskelbimui artėjant sulaukia vis daugiau kritikos ir dėmesio.

„Didžiausias nerimas kiltų tokiu atveju, jeigu testo rezultatai parodytų per mažus skirtumus tarp gerų ir blogų bankų, ir rezultatus rinkos suprastų kaip perdėm optimistinius“, - AFPcituoja Nyderlandų bankų ir draudimo grupę ING.

Testo rezultatai gali atkurti pasitikėjimą Europos bankais tik tuo atveju, jeigu jie parodytų bankų pažeidžiamumą, jeigu ištiks nauji finansiniai rašo independent.co.uk. Pasak D.Britanijos dienraščio, bijoma, kad nebus ištirta galimai sprogstamos pasekmės, jeigu kokia nors valstybė bankrutuotų - neišgalėtų mokėti savo skolų laiku - arba suklupus kuriam nors europiniam bankui pasklistų bankų griūties užkratas.

„Jie turėtų informuoti rinkas, kokį testavimo mechanizmą naudojo. Kaip buvo vertinamos valstybių skolų rizikos arba bankų likvidumas“, - pažymėjo „Barclays Capital“ ekonomistas Antonio Garcia Pascual.

Rengia testus, o ne saugosi griūties

Finansinių patarėjų grupės „Alvarez&Marsal“ Europos biuro vykdomoji direktorė Ann Cairns kritikuoja tai, kad europinės institucijos sutelkė dėmesį į bankų testavimą, o ne rengia planus, kaip apsaugoti bankus nuo griūties.

„Viskas, ką parodys kone 100 bankų testavimas, yra tai, ar bankai gali atlaikyti žinomus valstybių skolų įtaką arba bendrojo vidaus produkto nuosmukį. Tačiau kas bus, jeigu bent vienas bankas sugrius? Europos Centrinis bankas turėtų verčiau spausti, kad būtų kuriami apsaugos nuo tokių galimų griūčių planai, kad Europa būtų tam pasirengusi“, - Reuters sako Ann Cairns.

Prognozuojama, kad testo neišlaikys kai kurie regioniniai Ispanijos taupomieji bankai ir kai kurios Vokietijos finansų institucijos. Kai kuriais vertinimais, testavimo gali neišlaikyti apie 10-20 finansų institucijų. Bankai, kurie neišlaikys šio testo, turės kreiptis į rinkas pritraukti papildomo kapitalo arba naudotis valstybių arba ES rezervais.

Analitikai nemano, kad testavimo rezultatų paskelbimas lems didelio masto kapitalo pritraukimus į bankus, bet prognozuoja, kad rezultatus seks didelio masto bankų susijungimai.

Britanijos verslo naujienų tinklalapio ft.com sekmadienį anonimiškai apklausti Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Prancūzijos bankų valdybos nariai nerimavo, kad rinkos testavimo rezultatus gali netinkamai suinterpretuoti, o testavimo metodus vadino neskaidriais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA