Pastaruoju metu Briuselyje vykstančiose spaudos konferencijose klausimai susiję su „Wikileaks“ yra draudžiama tema. ES atstovai spaudai teigia neturintys pastabų dėl slaptųjų dokumentų ir neigia vengiantys klausimų šia tema. Tačiau anonimiškai kalbintų aukštesnių ES pareigūnų nuomone, slaptos informacijos paviešinimas turės praktinį ir politinį poveikį ES užsienio politikos formavimui ateityje, praneša „Euobserver“.
ES užsienio reikalų ministrė Catherine Ashton yra verčiama skirti daugiau lėšų kibernetikos saugumo užtikrinimui ir kontržvalgybinėms priemonėms tiek EIVT, tiek jos atstovybėse užsienyje. „WikiLeaks“ skandalas kilo kaip tik tuo metu, kai C.Ashton darbo grupė buvo bebaigianti rengti fizinio saugumo užtikrinimo planus EIVT būstinėje Briuselyje ir įdiegė naujas šifravimo sistemas kablogramų siuntimui tarp 136 ES ambasadų užsienyje.
Anksčiau EK delegacijos dažniausiai virtualioje erdvėje aptarinėjo kasdienius klausimus, kaip antai pagalbos paskirstymą. Tačiau EIVT aukščiausieji pareigūnų misijos kur kas slaptesnės, todėl korespondencija privalo būti labiau apsaugota.
Saugumo specialistai Briuselyje yra „sukrėsti ir priblokšti“ žinios, kad 23-ejų metų pareigūnas, įtariamas prisidėjimu prie JAV slaptųjų dokumentų nutekinimo, turėjo galimybę susipažinti su tiesioginėmis ambasadorių pasisakymų ataskaitomis, susijusiomis su užsienio politikos reikalais.
„Pikantiška medžiaga ir detalės turėtų būti prieinamos tik nedaugeliui asmenų. Jeigu, pavyzdžiui, ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana kalbėtųsi su Jordanijos karaliumi, vėliau mes sužinotume, kad „esame įsitikinę, ką galvoja Jordanijos piliečiai“ arba „kad Saudo Arabijos žmonės susirūpinę dėl Irano padėties“. Tačiau tai nebūtų J.Solanos arba karaliaus pasakyti žodžiai“, - paaiškino vienas ES pareigūnas.