Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (9)
ES pabaiga?

ES pabaiga?

Daugelis europiečių su nuostaba ir nesuvokimu stebėjo, kaip Arbatos judėjimo pasekėjai paralyžiavo JAV. Tačiau dalis politikų nerimauja, kad Europos Sąjunga (ES) gali atsidurti tokioje pačioje situacijoje.

Realybė tapo nebenuspėjama, kai Arbatos judėjimo frakcija panardino supervalstybę į krizę dėl biudžeto ginčų. JAV prezidentui Barackui Obamai kainavo daug pastangų susidoroti su esama padėtimi bei išvengti gresiančio bankroto. JAV labai toli, mums tai niekada neatsitiks – taip tikriausiai galvoja daugybė europiečių. Tačiau toks vertinimas gali būti klaidingas.

Kaip rašo DW, jei euroskeptiškai nusiteikusios dešiniųjų populistinės partijos ir toliau stiprėtų, ar net galbūt laimėtų 2014 m. ES rinkimus, šios politinės grupės galėtų daryti įtaką Europos Parlamente (EP), sudarytų aljansus bei įtakotų ES politiką savo naudai. Briuselyje nemanoma, kad ES gali sušlubuoti iš esmės, tačiau baimių kyla dėl potencialaus bankroto pavojaus, kas blokuotų teisės aktų leidybos iniciatyvas bei trukdytų parlamentiniam darbui.

Dešiniųjų aljansas

Mobilizuojama dešiniųjų stovykla. Prancūzijos ir Olandijos oponentai, kuriuos veda Prancūzijos dešiniųjų Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen ir Olandijos Laisvės partijos lyderis Geertas Wildersas siekia apjungti pajėgas. Socialiniame tinklapyje „Twitter“ G. Wildersas praneša ketinantis susitikti su M. Le Pen lapkričio 13 d. tam, kad aptartų ES rinkimų strategiją. Žaliųjų frakcijos ir Europos laisvojo aljanso atstovė europarlamentarė Franziska Keller įsitikinusi, kad dešiniųjų populistai taikysis į ES migracijos ir pabėgėlių politiką. „Bus sunku“, - teigia F. Keller. „Jei suvokiame Lampedūzos pabėgėlių tragedijos pasekmes ir norime stiprinti legalią imigraciją, tada privalome sustiprėti ir nusiteikti kovai.“

Rinkiminės euroskeptikų pergalės

Mažiausiai 70 EP kėdžių turi būti užimtos ES palaikančiais europarlamentarais tam, kad būtų išvengta „blogiausio scenarijaus“. Tačiau beveik visų ES valstybių narių dešiniųjų bei euroskeptiškų pažiūrų partijos stiprėja. Esminiai politiniai šių partijų interesai – imigracija, griežtos taupymo priemonės, išstojimas iš ES bei euro atsisakymas – dominavo per praėjusius rinkimus.

Rugsėjį vykę parlamentiniai rinkimai Austrijoje tai tik patvirtina: dešiniųjų politinių pažiūrų populistai gavo 30 proc. rinkėjų balsų. Nyderlanduose G. Wilderso vadovaujama dešiniųjų Laisvės partija yra trečioji stipriausia partija šalyje. Panaši situacija ir Prancūzijoje, kur M. Le Pen per prezidentinius rinkimus surinko 18 proc. rinkėjų balsų.

Simbolinė žinia

Neaktyvus rinkėjų dalyvavimas rinkimuose gali palengvinti ES oponentų pateikimą į EP. Per 2009 m. birželio mėn. įvykusius ES rinkimus dalyvavo tik 43 proc. rinkėjų. Šis rodiklis ženkliai žemesnis už vidutinišką 60 – 70 proc. rodiklį, būdingą valstybiniams prezidentiniams rinkimams ES šalyse narėse.

„Kuo mažiau rinkėjų dalyvaus rinkimuose, tuo labiau tai reikš jų abejingumą bei palengvins kelią radikalams“, - teigia Sergey Lagodsky iš „Heinrich-Boll-Foundation“. „Dėl bendro abejingumo politikai, rinkėjai tampa „populistų pažadų įkaitais“.

„Jei EP bus palyginti stipri politinė grupė, kurios darbas bus nukreiptas prieš ES ir EP, tai taps didelę simbolinę reikšmę turinčia žinia“, - įsitikinęs S. Lagodsky.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA