Europos Komisijos (EK) statistikos biuro duomenimis, pagal esamą apibrėžimą, 12 ES valstybių pažeidžia Stabilumo ir augimo paktą (angl. Stability and Growth Pact) ir jų bendra valstybės skola viršija leidžiamus 60 proc. BVP. Naujausiomis EK prognozėmis, 2011 m. vidutinė skola pasieks 88,5 proc. visos euro zonos BVP ir 83,8 proc. ES BVP.
„Sutartyje numatytas skolos kriterijus turi būti privalomas visiems“, – praėjusią savaitę aukščiausiojo lygio ES vadovų susitikime Briuselyje teigė EK prezidentas Jose Manuelis Barrosas.
„Ateityje, jei valstybė parodytų pastangas mažinti skolas, net turėdama 60-ies proc. limitą viršijančią skolą, būtų galima išvengti pažeidimo nagrinėjimo procedūrų dėl pernelyg didelės skolos“, – aiškino jis.
ES vadovai išsamiau pristatys naują teisinę sistemą birželio 30 d., kai bus pateikti pasiūlymai dėl naujų teisės aktų.
Į naują teisinę sistemą bus įtrauktos sankcijos šalims narėms, nesilaikančioms skolos kriterijaus bei skolos rodiklių, mechanizmą padidinti kiekvienos šalies ekonominės politikos koordinaciją ir kitas priemones, formuosiančias Europos ekonominį valdymą.
Svarsto keisti skaičiavimo mechanizmą
Daugiausiai ginčų keliantis klausimas – kaip sumažinti skolą. ES valstybės narės nesutaria, ar palikti dabartinį skaičiavimo mechanizmą. Pavyzdžiui, kai kurioms šalims būtų priimtiniau nustatyti skolą apskritai, į kurią būtų įtraukta ir valstybės skola. Toks skaičiavimas būtų artimesnis finansų rinkos kriterijams, pagal kuriuos jos vertiną valstybės finansinį stabilumą.
ES iki liepos pirmininkaujanti Ispanija, kurios valstybės skola šiek tiek viršiją nustatytą 60 proc. maksimumą, dabar stebi investuotojai ir reitingų agentūros, turinčios abejonių dėl šalies finansinio stabilumo.
O Italija, kurios valstybės skola didžiausia Europoje ir viena iš didžiausių pasaulyje (2010 m. – 115,8 proc. BVP), kol kas išvengė spekuliantų dėl savo finansų sektoriaus stabilumo.
Didžiausia skola būtų britų
Patvirtinus bendrosios skolos skaičiavimo principą, ES skolų vertinimas iš esmės pasikeistų.
Dėl didžiulių privačių skolų Jungtinė Karalystė taptų viena labiausiai skolų prislėgtų valstybių Europoje, o Italijos padėti žymiai pagerėtų dėl nemenkų privačių santaupų ir sąlyginai stabilaus bankininkystės sektoriaus.
Buvo netikėta, kad naujam skolos vertinimui pritarė nuolatinis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy’is. Kalbėdamas apie bendro tvarumo principą jis aiškiai pasakė, kad (nauja skolos) koncepcija apima daug kriterijų, įskaitant ir privačią skolą.
Šie papildomi kriterijai atsispindės būsimame EK teisės akto pasiūlyme. Tiesa, kol kas neaišku, ar bus siūloma pradėti baudžiamąją procedūrą dėl per didelės skolos, ar tiesiog bus palikti konkurencingumo rodikliai, nesusiję su konkrečiais veiksmais.
Siūlo skolos agentūrą
Europos socialistai pasiūlė dar vieną būdą, kaip sumažinti Europos skolos krizę. Užuot koncentravęsi į naujus kriterijus, Europos socialistų vadovai susirinko į Briuselį prieš ES aukščiausiojo lygio susitikimą ir pasiūlė steigti Europos skolų agentūrą.
Kaip rašoma partijos pranešime spaudai, agentūra tvarkytų esamą skolą, lengvintų būsimą skolos valdymą ir saugotų nuo spekuliacinių veiksmų. Europos skolų agentūra palengvintų nacionalinių biudžetų padėtį ir kartu su konkrečiomis politinėmis sąlygomis užtikrintų sveiką ekonominį ir tvarų augimą, rašoma pranešime spaudai.