„Niekada nesijaučiau tikra kroate, iš tiesų esu labiau bosnė. Tai, kad padaviau prašymą gauti Kroatijos pilietybę, buvo racionalus, o ne emocinis sprendimas“, - pasakoja Ema Pecenkovič iš mažo Bosnijos miestelio, esančio šalia Kroatijos pasienio.

Kaip rašo dw.de, E. Pecenkovič – Bosnijos kroatės dukra, todėl gali pretenduoti į Kroatijos pilietybę. Tokiu būdu ji turi viltį į geresnę ateitį, nes šansai susirasti darbą Bosnijoje vis dar išlieka maži. Jau daugiau nei trejus metus ši mergina, turinti ekonomistės diplomą, bergždžiai mėgina susirasti darbą. „Ieškosiu darbo Kroatijoje ar kur nors dar, pavyzdžiui, Austrijoje ar Vokietijoje, kol kas dar nežinau‘ , pasakoja E. Pecenkovič.

Dėl tokių kaip E. Pecekovič, ES gyventojų skaičius ateityje gali išaugti keliais milijonais.

„Tokių asmenų atžvilgiu šiose šalyse atsisakoma tam tikrų būtinų reikalavimų pilietybei gauti“, - paaiškina Korine Traunmuller iš Vienoje įsikūrusio Europos ir tarptautinės teisės instituto tarptautinės teisės ir tarptautinių santykių skyriaus.

„Pareiškėjai gali gauti, pavyzdžiui, Rumunijos pilietybę, nors jiems ir nebūtina deklaruoti nuolatinės gyvenamosios vietos šioje šalyje. Taip pat jų nereikalaujama atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, gaunant naująją, kadangi dviguba pilietybė tokiu atveju teisėta“, - pažymi K. Traumuller.

Tai gana viliojanti perspektyva. Skaičiuojama, kad 1,5 milijono Moldovos piliečių galėtų gauti Rumunijos pilietybę. Be to, daugelį Ukrainos Bukovinos ir Pietų Besarabijos regionų gyventojų taip pat gali sudominti tokia perspektyva.

Kadangi Rumunija ir Bulgarija nuo 2007 m. yra ES narės, jos tapo patrauklios šalių, nepriklausančių ES, gyventojams, pavyzdžiui, makedonams. Šios šalys jiems tampa tarpine stotele. Be to, makedonai gali teikti prašymus Graikijos pilietybei gauti, kadangi Graikijoje taip pat yra palengvintos pilietybės suteikimo makedonams sąlygos. Tokia supaprastinta tvarka aiškinama daugkartiniais sienų pakeitimais praeityje.

Palengvintos pilietybės gavimo taisyklės būdingos ne tik Centrinei ir Rytų Europai, patikina ekspertė K. Traunmuller. Panaši situacija susiklosčiusi ir Graikijoje bei Italijoje. Ispanija taip pat kelia ganėtinai nesudėtingai įvykdomas sąlygas norintiems gauti šios valstybės pilietybę iš Lotynų Amerikos.

„Pilietybės išdavimo sąlygos – kiekvienos valstybės reikalas. Netgi tarptautinėje teisėje pilietybės klausimų reguliavimas – paskutinis suvereniteto bastionas. Nėra jokių principinių nurodymų dėl to, kokios sąlygos būtinai turi būti keliamos suteikiant pilietybę“, - priduria K. Traunmuller.

Kol kas nėra aišku, kaip ES reaguos į galimą naujų ES valstybių piliečių padidėjimą. Italijos valdžia jau protestuoja prieš kitų valstybių įstatymus. Juk Italija – viena pagrindinių šalių, į kurią keliauja Moldovos piliečiai po to, kai gauna Rumunijos pilietybę.