Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (2)
Studentų protestas Bulgarijoje

ES narė, kuri žengia vieną žingsnį į priekį ir du atgal

2007 m. sausio 1 d. Bulgarija ir Rumunija prisijungė prie Europos Sąjungos (ES), tačiau šios šalys vis dar turi rimtų problemų tokiose esminėse srityse kaip įstatymų viršenybė, kova su korupcija, organizuotas nusikalstamumas bei teismų sistemos reformos.

Šioms valstybėms buvo leista prisijungti prie ES su sąlyga, kad joms bus pritaikytas taip vadinamas Bendradarbiavimo ir patikros mechanizmas – kontroliavimo forma, paremta reguliariomis Europos Komisijos (EK) ataskaitomis dėl šiose valstybėse vykdomų reformų progreso.

Kaip praneša „Euobserver“, sausio 22 d. paskelbta naujausia Bendradarbiavimo ir patikros mechanizmo ataskaita parodė, jog tiek Bulgarija, tiek ir Rumunija toli gražu dar nepasiekė finišo linijos, tačiau griežtesnė kritika šį kartą skambėjo Bulgarijos adresu.

Tuo tarpu ataskaitoje rašoma, jog daugelyje sričių Rumunija padarė progresą, o pagrindinių teismų sistemos institucijų pasiekimai išliko teigiami. EK paruoštoje ataskaitoje teigiama, kad Bulgarija turėtų dar labiau sutelkti jėgas reformų įvykdymui.

Esminiai įstatymo viršenybės ir teismų sistemos nepriklausomybės principai privalo tapti ilgalaikių reformų strategijos esme.

Bendrasis Bulgarijos daromas progresas kol kas dar nėra pakankamas ir išlieka labai trapus.

Šis trapus progresas apima teisėjų skyrimo procedūros bei jiems tenkančio darbo krūvio paskirstymo gerinimą.

Liūdesį keliantis skaitalas

Iš esmės šioje ataskaitoje kritikos Bulgarijai pažerta daugiausiai nuo kontroliavimo pradžios.

Jungtinės Karalystės (JK) ambasadorius Bulgarijoje Jonathanas Allenas pavadino šią ataskaitą liūdesį keliančiu skaitalu.

„Keletas mažų žingsnelių į priekį ir didelis žingsnis atgal“, - apibūdindamas šią ataskaitą sakė J. Allenas.

EK atkreipia dėmesį į tai, kad trims skirtingoms Bulgarijos vyriausybėms per pusantrų metų nepavyko rasti sutarimo, kaip judėti į priekį bei inicijuoti pokyčius.

Šis faktas kartu su bendru ataskaitoje dominuojančiu tonu praėjus septyneriems metams po prisijungimo prie ES turėtų tapti įspėjamuoju ženklu Bulgarijos politikams.

EK, ypač dėl Bendradarbiavimo ir patikros mechanizmo taikymo, dažnai kritikuojama už patariamąjį balso toną vietoje to, kad imtųsi realių veiksmų.

Panacėjos nuo visų ligų nėra

Iš esmės šio mechanizmo nevertėtų nei nuvertinti kaip neveiksmingo, nei vertinti jo kaip panacėjos nuo visų šią šalį varginančių giliai šaknis suleidusių ligų.

Bet kokio tokio tipo mechanizmo tikslas – pateikti gaires bei paskatinti valstybę imtis veiksmų.

Bendradarbiavimo ir patikros mechanizmas – tai politinis instrumentas, tačiau pokyčiai vis dėlto turi gimti šalies viduje.
Skirtingos politinės partijos Bulgarijoje pažėrė kaltinimų viena kitai dėl neigiamų ES įvertinimų.

Vyriausybė savo ruožtu, kaip visada, padėkojo EK už objektyvumą bei pažadėjo paruošti veiksmų planą.

Tačiau toks planas gali likti tik popieriuje, tuo tarpu tikrų veiksmų gali nebūti imtasi iš viso.

Kitą Bendradarbiavimo ir patikros mechanizmo ataskaitą ruoš jau naujai išrinkta EK, kuri bus suformuota po šių metų gegužės mėn. įvyksiančių ES rinkimų.

Naujieji EK politiniai vadovai gali pažvelgti į situaciją kitu kampu, tačiau ES pareigūnai nerodo jokio noro atsisakyti šio mechanizmo taikymo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA