Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (18)
Karjeros moterys

ES lyčių lygybės politika: ar moterų kvotos yra „privaloma blogybė“?

2010 m. buvo patvirtinta ES lyčių strategija, apimanti lygius atlyginimus už tapatų darbą, lygų moterų atstovavimą sprendimų priėmime, kovą su smurtu ir lyčių lygybės skatinimą už ES ribų. Aštrias viešas diskusijas kelia siūlymai, kaip didinti moterų politinį atstovavimą ir dalyvavimą sprendimų priėmime. 2012 m. lapkričio mėn. Europos komisija pasiūlė įvesti 40 proc. moterų kvotas įmonių valdybose. Patvirtinus Europos komisijos priemones, iki 2020 m. visų 28-ių ES narių įmonės, turinčios daugiau nei 250 darbuotojų arba kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų, privalės taikyti moterų kvotas įmonių valdybose.

Pagrindinis argumentas, kodėl reikalingos moterų kvotos, yra ta, kad visose srityse atsakingus postus ir sprendžiamąjį balsą daugiausia turi vyrai. Šiuo metu Europos parlamente (2009-2014 metų kadencija) iš dešimties europarlamentarų tik 3 yra moterys, o nacionaliniuose parlamentuose moterų atstovavimas dar mažesnis.

Didžiausiose Europos kompanijų valdybose vidutiniškai viena iš dešimties narių yra moteris, o tik 3 proc. moterų vadovauja kompanijų valdyboms. Tuo tarpu šiek tiek daugiau nei pusę universitetus baigiančiųjų sudaro moterys ir merginų baigiančių universitetines studijas kiekvienais metais didėja, tačiau tik 19 proc. profesorių ES universitetuose yra moterys (2005 m. Europos komisijos pateikiami duomenys).

Kai kurie ES politikai yra įsitikinę, kad kvotos lyties pagrindu yra „būtina blogybė“, kuri pagreitintų įtvirtinti lyčių balansą verslo sektoriuje. Elisabeth Morin-Chartier, Europos parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vicepirmininkė, teigia, kad reikia suvokti realybę, kad nepakankamai moterų užima aukštas pozicijas visoje Europoje. Tuo trapu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad moterų kvotos turėtų būti tik „paskutinė priemonė“.

Moterų kvortų priešininkai argumentuoja, kad tai pakenks verslui ir iškraipys konkurenciją darbo rinkoje. Britų europarlamentarė atremia, kad moterų padėtį galima gerinti kitomis priemonėmis, tokiomis kaip „įvardijimas“ ir „sugėdijimas“, kurios pastaruosius metus buvo taikomos Jungtinėje Karalystėje. Klausimas, kiek tokios priemonės būtų efektyvios Lietuvoje ar kitoje šalyje, kur didžiosios įmonės nepasižymi didele socialine atsakomybe, ypač lyčių lygybės klausimais.

Mažas moterų atstovavimas sprendimų priėmime ir užimant aukštus postus gali būti susijęs su problema, kad moterims vis dar sunku derinti karjerą ir šeimą, jos vis dar priverstos rinktis tarp savirealizacijos profesinėje srityje ir vaikų auginimo. Kita vertus, moterys dažniau susiduria su sunkumais siekiant karjeros, kurie susiję su lyties stereotipais, t. y. priimant į atsakingas ir svarbias pareigas dažniausiai pasirenkamas vyras nei moteris. Kvotos gali būti priemonė, kuria būtų keičiami tokie egzistuojantys stereotipai. Šalių įvedusių panašią sistemą pavyzdžiai patvirtina kvotų šalininkų argumentus.

2003 m. Norvegija pirmoji pradėjo taikyti pozityvios diskriminacijos sistemą, paremtą moterų kvotomis įmonių aukštuose postuose ir šiuo metu iki 40 proc. didelių kompanijų vadovų postų užima moterys. Kai kurios ES narės jau žengė pirmuosius žingsnius link pozityviosios diskriminacijos įtvirtinimo. 2010 m. Prancūzijoje buvo priimtas įstatymas dėl moterų didesnio atstovavimo įmonių tarybose. Rezultatai taip pat kalba pozityviosios diskriminacijos rėmėjų pusei: moterų atstovavimas tarybose padidėjo nuo 2010 m. 12,3 proc. iki 2012 m. 22,3 proc. (duomenys Europos komisijos).

Parengė Kristina Puleikytė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA