Nors bendras ES gyvenimo lygis yra vienas didžiausių pasaulyje, kai kurie žmonės negali prasimaitinti. Naujausiais skaičiavimais, vidutiniškai 17 proc. Europos Sąjungos piliečių gyvena ant skurdo ribos ir jiems trūksta pinigų maistui.

Pagalbos maisto produktais schema sukurta šaltą 1986–1987 m. žiemą. Iš pradžių jai naudoti Europos žemės ūkio produktų atsargų likučiai, kurie būdavo atiduodami labdaros organizacijoms, o šios juos paskirstydavo tiems, kuriems jų reikėjo. Nuo 1990 m. atsirado galimybė kartais nupirkti trūkstamų produktų. Vis dėlto šiais metais atsargos (kruopos, pieno milteliai, sviestas) sudaro didžiąją reikalingų produktų dalį.

Dalyvavimas šioje pagalbos programoje – savanoriškas, o Europos Komisija kasmet tvirtina naują planą. Vyriausybės kartu su labdaros organizacijomis ir/arba vietinėmis socialinėmis tarnybomis aprūpina šiais produktais sunkioje padėtyje atsidūrusius žmones: pagyvenusius žmones, neturinčius pakankamai lėšų pragyventi, benamius, neįgaliuosius, asocialių šeimų vaikus, dirbančiuosius mažai apmokamą darbą, dirbančius imigrantus ir prieglobsčio ieškančius asmenis.

ES valstybės, norinčios dalyvauti programoje, metų pradžioje apie tai informuoja Komisiją bei praneša, kokių konkrečių maisto produktų reikia. Be to, jos Komisijai turi atsiskaityti, kaip programa buvo įvykdyta.