Kaip rašo www.euobserver.com, krizės piko metu buvo iškilęs realus pavojus vieningai valiutai, tačiau dabar šio pavojaus jau nebėra.

Įžengus į 2014-uosius toli gražu dar negalima teigti, kad visos problemos išspręstos. Nedarbo lygis išlieka rekordiškai aukštas, o euro zona nerodo ženklių pokyčių teigiama linkme.

Graikijai gali prireikti trečiojo, Portugalijai – antrojo, o Slovėnijai – pirmojo finansinės paramos paketo. Antroji pagal dydį euro zonoje Prancūzijos ekonomika, kuriai tekti imtis sudėtingų reformų, ir toliau, kaip prognozuojama, kels įtampą ES pareigūnams.

Tačiau, nepaisant būtinų atlikti darbų sąrašo, tai bus permainų žadantys metai Briuseliui. Europos Parlamentas (EP) užbaigs savo darbą prieš gegužės 22–25 d. įvyksiančius rinkimus, po kurių, be jokios abejonės, daugelis tiksi naujų politinių horizontų.

Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už ekonomikos reikalus, Olli Rehnas pranešė ketinantis balotiruotis į EP.

Nepaisant to, esminiai teisės aktai, ypač susiję su nepajėgių bankų uždarymu, turi būti priimti iki EP rinkimų ir ramybės, kuri po šių įsivyraus Briuselyje iki rudens.

ES politikai tikisi išvengti dar didesnio rinkėjų aktyvumo smukimo, kuris 2009 m. siekė vos 43 proc.

Tolimesnis rinkėjų aktyvumo mažėjimas priverstų suabejoti, ar EP vis dar gali atitikti ES demokratinius principus, bei paskatintų pareikalauti EK, kuriai suteikiamos naujosios galios vertinti ES šalių narių valstybinius biudžetus, prisiimti už tai atsakomybę.

Tuo tarpu euroskeptiškai nusiteikusioms partijoms, kaip prognozuojama, teks rekordiškai didelė EP vietų dalis. Rinkimų rezultatai parodys, kaip stipriai europiečiai jaučiasi atitolę nuo Briuselio bei spendimų, kuriuos šis priima ES vardu.

Taip pat laukia kova dėl EK pirmininko, ES užsienio politikos vadovo ir Europos Sąjungos Tarybos (ET) pirmininko postų.

Buvo pasigirdę kalbų, kad politinės grupės, pasieksiančios gerų rezultatų per EP rinkimus, nominuos kandidatus atviresniu būdu, tačiau ES vadovai pageidauja ir toliau laikytis tradicijos, kuri suteikia jiems galimybę manipuliuoti už uždarų durų vykstančių derybų rezultatais, remiantis politiniu, geografiniu ir lyčių balansu.

2009 m. dviem nuošalyje besilaikiusiems asmenims – Hermanui Van Rompuy ir Catherine Ashton – buvo suteikti naujieji ET pirmininko ir užsienio reikalų vadovės postai.

Tuo tarpu vadovavimas EK antrąją kadenciją buvo patikėtas Jose Manueliui Barrosui, turinčiam uoslę dominuojantiems ir ateityje tik dar laukiantiems politiniams vėjams.

EK tapo griežtų taupymo priemonių čempione. Tačiau nepaisant to, kad ši institucija gavo ekonominio vadovavimo galių, jos pozicijos ET ir EP atžvilgiu sumažėjo.

Kokiu būdu ir ką ES vadovai išrinks į pagrindinius ES postus taps atsakymu į tai, kokia kryptimi judės ES artimiausius penkerius metus.