Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (2)
Svarai sterlingų

ES kyla arši kova dėl pašalpų turistų

Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečiai gali laisvai keliauti iš vienos ES šalies į kitą bei ieškoti darbo ten, kur tik jie nori. Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono nuomone, to yra per daug. Tačiau pakeisti ES sutartis būtų be galo sudėtinga.

Kaip rašo DW, Jungtinės Karalystės (JK) vidaus reikalų ministerija pageidautų nustatyti imigrantų kvotą, pagal kurią į šią šalį per metus galėtų įvažiuoti ne daugiau nei 75 000 asmenys, tačiau ši naujovė būtų taikoma tik šalims, kurios prisijungs prie ES ateityje.

D. Cameronas pabrėžė, kad ši kvota nebūtų taikoma Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams, kurie nuo šių metų sausio 1 d. gali gyventi ir dirbti bet kurioje kitoje ES šalyje. Bendrąja prasme, D. Camerono vadovaujama vyriausybė pageidautų iš naujo derėtis dėl imigracijos politikos su ES tam, kad būtų nuspręsta, ar galima imtis griežtesnių imigracijos taisyklių taikymo nei tos, kurios yra taikomos šiuo metu.

Turės pritarti visos ES šalys

Briuselyje įsikūrusi Europos Komisija (EK) į tokius pareiškimus reaguoja atsargiai. EK atstovo Jonathano Toddo teigimu, reikėtų palaukti, kol išaiškės, ką tiksliai turi galvoje D. Cameronas.

„Laisvas darbo jėgos judėjimas – tai esminis ES principas, jo laikomasi nuo ES sukūrimo XX a. šeštajame dešimtmetyje“, - patikino J. Toddas.

Jis pridūrė, kad bet koks žmonių laisvės dėl to, kurioje ES šalyje jie nori gyventi ir dirbti, apribojimas pareikalautų esminių sutarčių peržiūrėjimo, o tai turėtų ratifikuoti visos ES šalys narės.

Nereikia naujų teisės aktų

EK dar kartą prakalbo apie praėjusių metų spalio mėn. atliktą tyrimą, kuris parodė, jog tokios šalys kaip JK ir Vokietija turėjo ekonominės naudos iš imigracijos po 2004 m. ES plėtros, be to, nėra jokių faktų, įrodančių, kad imigracija pernelyg apsunkino šių šalių socialinės apsaugos sistemą.

D. Cameronas nelinkęs su tuo sutikti. Jis nori apriboti imigrantų prieigą prie vaiko priežiūros išmokų ir nemokamų JK valstybinių sveikatos priežiūros paslaugų. D. Camerono manymu, imigracija tampa per didele našta JK visuomenei. „Per leiboristų valdymo dešimtmetį į šalį imigravo 2,3 mln. asmenų. Tai prilygsta dviem Birmingamo dydžio miestams. Imigracijos mastas buvo per didelis, o tempas pernelyg spartus“, - patikino jis.

EK neneigia to, kad gali kilti vietos ir regioninių problemų dėl to, kad atvyksta per daug nepasiturinčių imigrantų iš kitų ES šalių. Kai kurie Vokietijos miestai, tokie kaip Duisburgas, Dortmundas ir Berlynas, jau dabar skundžiasi dėl per didelės imigrantų naštos. J. Toddas paragino ES šalis nares spręsti šias problemas individualiai, kai šios kyla.

„Esme ta, kad mes patys sukuriame šias problemas: šie klausimai turi būti sprendžiami, tačiau neturi būti imamasi laisvo žmonių judėjimo apribojimų“, - įsitikinęs J. Toddas.

J. Toddas nemato poreikio keisti reglamentavimo. „2004 m. direktyvoje užtvirtintos taisyklės dėl laisvo žmonių judėjimo, kuriomis užtikrinama, kad ES šalys narės turėtų galimybę pareikalauti išvykti asmenis, jei šie praėjus trims mėnesiams nuo atvykimo neturi darbo ar finansų savęs išlaikymui, tokiu būdu užtikrinama, kad šie asmenys netaptų našta šaliai, į kurią jie atvyksta“, - įsitikinęs J. Toddas.

Taip pat EK atsakė į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų partijos (CDU) Bavarijos žemės seserinės konservatorių partijos (CSU) reikalavimus dėl pakartotino atvykimo draudimo asmenims, kurie jau yra piktnaudžiavę socialinės apsaugos sistema, pateikdama pareiškimą, kuriame teigiama, jog toks reglamentavimas jau yra taikomas.

Išskirtinis Vokietijos atvejis

Kai kurios ES šalys narės, tokios kaip Vokietija, savanoriškai suteikia imigrantams socialinę paramą, pavyzdžiui, vaiko priežiūros išmokos, nors ES teisės aktai to nereikalauja. Ne vienas teismas yra priėmęs sprendimą, kad imigrantams iš ES šalių turi būti mokama taip vadinama „Hartz IV“ minimalaus pragyvenimo išmoka. Aukščiausiasis Vokietijos Teismas kreipėsi į Liuksemburge įsikūrusį Europos Teisingumo Teismą, kad šis priimtų sprendimą, ar tai atitinka ES teisės aktus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA