Šis žingsnis iš tiesų vienas reikšmingiausių įvykių Ukrainai po nepriklausomybės atgavimo.

Kaip rašo www.euobserver.com, iš esmės, ši sutartis apibrėš kryptį, kurią Ukraina renkasi – rytų ar vakarų, Europos ar Azijos.
Nors Ukraina ir atliko didžiąją „namų darbų“ dalį, lieka vis dar neišspręstų klausimų. Vienas iš jų – LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) bendruomenės apsauga nuo diskriminacijos.

Nors Ukrainos vyriausybė balandžio mėn. patvirtino įstatymo projektą dėl darbo kodekso bei diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu darbo vietoje draudimo, šalies parlamentas vis dar nesugebėjo surengti balsavimo dėl šio įstatymo.

Ukrainos parlamentarai pateko į nepavydėtiną situaciją: viena vertus, tam, kad būtų pereita į antrąjį etapą dėl vizų liberalizavimo plano, reikalaujama priimti antidiskriminacinį įstatymą, kita vertus, parlamentarai nenori rizikuoti savo reputacija prieš konservatyviai nusiteikusius rinkėjus.

Tam ,kad būtų išvengta nepopuliaraus įstatymo priėmimo, įstatymų leidžiamojo organo nariai mėgina įrodyti jo dubliavimąsi su egzistuojančiais saugikliais, įtvirtintais konstitucijoje.

Tačiau šio įstatymo šalininkai, pilietinės visuomenės atstovai bei žmogaus teisių gynimo organizacijos teisėtai atkreipia dėmesį, kad konstitucijoje įtvirtintos taisyklės yra deklaratyvios, o tam, kad jos būtų efektyviai įgyvendinamos, būtina priimti įstatymus ir kontroliavimo mechanizmus.

ES pareigūnų Ukrainos parlamentarams suklaidinti taip pat nepavyko.
Eurokomisaras Štefanas Fule, atsakingas už santykius su Ukraina, pastarajame savo interviu Ukrainos laikraščiui „Kommersant“ teigė, kad ES neatsisakys reikalavimų dėl LGBT diskriminacijos draudimo įtvirtinimo darbo kodekse.

„Mano nuomone, LGBT bendruomenės vystymasis ir pažanga – tai esminis dalykas Ukrainai, nes mūsų šalis daro strateginį geopolitinį pasirinkimą, o pirmoji grupė, kuri pajaus šio pasirinkimo pasekmes ir bus LGBT bendruomenė. Arba mes pradėsime taikyti vienodus žmogaus teisių standartus kiekvienam piliečiui, arba, jei seksime Rusijos pavyzdžiu, priartėsime prie cenzūros, diskriminacijos ir smurto“, - teigė Ukrainoje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Insight“ direktorė Jelena Ševčenko.

Didelė Ukrainos parlamento narių dalis pasisako, kad yra liberalai.
Pavyzdžiui, opozicinės partijos „Udar“ lyderis Vitalijus Klyčko teigia, kad jo vadovaujama politinė grupė balsuotų už šį įstatymo projektą, nepaisant nepalankios visuomenės reakcijos, nes tai būtų „žingsnis europietiškų vertybių link“.

Nors buvusios Ukrainos ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko partija „Tėvynė“ nepateikė jokios oficialios pozicijos. Neoficialių pokalbių su LGBT aktyvistais metu, šiai partijai priklausantys parlamentarai pažadėjo palaikyti šį įstatymo projektą.

Tuo tarpu valdančiosios partijos pirmininkas Oleksandras Jefremovas teigia, kad Regionų partija balsuos „laisvai“, t.y. kiekvienas šiai partijai priklausantis parlamento narys priims savo sprendimą, ar paremti šį įstatymo projektą.

LGBT aktyvistai šiuo metu dirba su parlamentarais, rengia formalius ir neformalius susitikimus bei vykdo lobistinę veiklą tam, kad būtų priimtas antidiskriminacinio įstatymo projektas.

2015 m. prezidentiniai rinkimai vertinami kaip kliūtis.

Šioje nepaprastai konservatyvių pažiūrų valstybėje 79,4 proc. gyventojų nusistatę prieš santykius tarp tos pačios lyties atstovų, o jokia politinė partija nenori „susigadinti reputacijos“.
ES Asociacijos sutartis ir Vilniaus viršūnių susitikimas taps Ukrainai lūžio momentu.

Dabar yra metas, kai Ukrainos politikai vienijasi, remdami europietiškas vertybės. Būtent todėl žmogaus teisių gynimo ir LGBT aktyvistai įsitikinę, kad jei įstatymo projekto prieš diskriminaciją darbo vietoje nepavyks priimti iki Vilniaus viršūnių susitikimo, šansai tai padaryti po šio susitikimo tik sumažės.

Ukrainos vyriausybės pozicija primena tango: šalis šiltai apsikabina su Briuseliu, vyriausybė žengia žingsnį pirmyn, o tada du atgal.
LGBT įstatymo projektas siunčiamas į Ukrainos parlamentą, tačiau nesistengiama suburti parlamentinės daugumos ar surengti balsavimo.
Politikai nenori prisiimti atsakomybės už „seksualinės orientacijos“ termino įvedimą į valstybinę teisinę sistemą.

Bet kuriuo atveju, lapkričio 28 d. Vilniuje paaiškės, kaipgi baigsis šis šokis.

Teksto autorius - Bogdanas Globa – Kieve įkurtos Ukrainos labdaros organizacijos, kuri gina LGBT teises, direktorius.