ES šaltinių teigimu, norint, kad dvišaliai santykiai klostytųsi sėkmingai, svarbu gerbti jau prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant pagrindines susirinkimų ir žodžio laisves.

„Turime būti labai atviri, aukščiausio lygio susitikime bus išreikštas stiprus susirūpinimas tam tikrais Rusijos vidaus įvykiais, ypač pastaraisiais ribojančiais teisės aktais, dėl kurių demokratinių teisių ir laisvių įgyvendinimas Rusijos pilietinėje visuomenėje darosi sunkesnis“, - sakė ES diplomatas žurnalistams.

Jis teigė, kad šių įstatymų įgyvendinimas dabar jau pradėtas ir tai, deja, įrodė, jog visi pirminiai ES nuogąstavimai buvo „visiškai pateisinti“. Taip pat ES diplomatas pridūrė, kad ES pusė neturėjo iliuzijų, jog Rusija kritiką atmes.

Tarp aptariamų klausimų bus energetika, pasaulio prekybos santykiai bei vizos, bet jokių persilaužimų derybose nesitikima, sakė diplomatas.

„Kylanti diktatūra“?

Penktadienį, gegužės 31 dieną, Briuselyje surengtoje konferencijoje Rusijos klausimu išryškėjo niūrus kylančio autoritarizmo šioje šalyje paveikslas. Europos Sąjungos finansuojamo „ES ir Rusijos centro“ surengtame renginyje kalbėjęs „Reuters“ korespondentas Rusijoje Benas Judah teigė, jog ši šalis „nustojo būti valdoma demokratija“ ir greičiau tapo „kylančia diktatūra“. B. Judah teigimu, ES reikia iš naujo apibrėžti Rusijos politiką, kadangi šalis stipriai pasikeitė.

Tarptautinės krizių grupės viceprezidentas Alainas Deletrozas sakė, kad V. Putinas demonstruoja „nulinę pagarbą“ Europos Sąjungai, ypač dėl to, kad ES nekalba apie įvykius šioje šalyje. Jo teigimu, Rusijai labiau patiktų su dabartinėmis 27 ES narėmis turėti dvišalius santykius, kas, anot jo, jai sekėsi „labai gerai“, bei dvišaliuose santykiuose labai dažnai Rusija veikia prieš bendrus ES interesus.

Europos Komisijos Išorinių veiksmų tarnybos generalinis direktorius Europai ir Centrinei Azijai Luisas Felipe Fernandezas de la Pena sutiko su „permąstymo“ sąvoka tik tame kontekste, kad „viską“ reikia permąstyti.

Kalbėdamas apie kritiką, kurios susilaukė Europos Komisijos Išorinių veiksmų tarnyba, L. F. F. de la Pena pareiškė, jog bendrai ES užsienio politikai suformuoti reikia „geologinio laiko“.

Dalis diskusijos buvo skirta siekiant išsiaiškinti – V. Putiną reiktų traktuoti kaip stiprų lyderį, ar, priešingai, jo galia blėsta. B. Judah pateikė įvairius pavyzdžius iš savo apsilankymų Rusijoje ir tvirtino, kad dauguma rusų yra nusiteikę prieš šalies elitą dėl kelių ir ligoninių būklės, o tai aiškiai byloja, jog V. Putino dauguma tėra „mitas“.

Sirija

Dvišaliame aukščiausio lygio susitikime taip pat turėtų būti aptartas Sirijos klausimas, kadangi Rusija tvirtai remia Basharo al-Assado režimą. ES siekia padėti dar šį mėnesį suorganizuoti Ženevoje taikos konferenciją dėl Sirijos. 

Tačiau Rusijos ambasadorius Europos Sąjungoje Vladimiras Čizovas žurnalistams pareiškė, kad nepavykęs mėginimas gegužės 27 dieną atnaujinti ES ginklų embargo šiame kontekste „nepadeda“.