JAV valstybės departamento atstovė Jen Psaki balandžio 7 d. Vašingtone kalbėdamasi su žiniasklaidos atstovais pareiškė, kad JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry bei Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas telefoninio pokalbio metu sutarė dėl derybų.

„J. Kerry aiškiai pareiškė, kad tolimesni mėginimai destabilizuoti situaciją Ukrainoje Rusijai brangiai kainuos. J. Kerry ir S. Lavrovas taip pat aptarė būtinybę per artimiausias 10 dienų surengti derybas tarp Ukrainos, Rusijos, JAV ir ES siekiant sumažinti įtampą“, - sakė J. Psaki.

Kaip rašo „Euobserver“, apie būtinybę rengti derybas pradėta kalbėti po to, kai prorusiškų politinių pažiūrų separatistai praėjusį savaitgalį Rytų Ukrainos Donecko, Charkovo ir Luhansko miestuose užėmė valstybinių institucijų pastatus.

Ginkluoti separatistai Donecke paskelbė nepriklausomybę, o šių metų gegužės 11 d. čia ketinama surengti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos. Separatistai prašo Rusijos karinių pajėgų juos apginti.

J. Psaki atkreipė dėmesį į tai, jog šie separatistai - tai čia atvykę rusai. „Dalis valstybės tarnautojų, separatistų bei ginkluotų asmenų buvo įsitikinę, kad užima savivaldybės pastatą, tačiau tai buvo Charkovo operos teatras. Anot J. Psaki, akivaizdu, kad asmenys, nežinantys, kur yra savivaldybės pastatas, yra nevietiniai.

Ji taip pat pridūrė, jog šie veiksmai nėra pakankamas pagrindas imtis papildomų sankcijų.

J. Psaki patikino, kad Rusijos siekis Ukrainoje sukurti federacinę struktūrą gali būti svarstytinas, jei Ukraina su tuo sutiktų. „Kalbant apie Rusijos siekį Ukrainą paversti federacija, manome, kad Ukrainos vyriausybė turėtų sėsti prie derybų stalo“, - sakė J. Psaki.

ES šalys narės laikosi pozicijos, jog jei Rusija ir toliau vykdys karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje, bus imtasi tolimesnių sankcijų.

Tačiau tolimesnių sankcijų nebuvo imtasi, kai šių metų kovo mėn. Rusijos kariai Ukrainos teritorijoje užėmė dujų pumpavimo stotį. Taip pat neketinama taikyti griežtesnių sankcijų tuo atveju, jei Rusijos kariuomenė įžengtų į Donecką.

Oficialių atstovų teigimu, balandžio 7 d. ES Išorės veiksmų tarnyba ir Europos Komisija (EK) vis dar svarstė variantus bei galimo sankcijų poveikio vertinimus, tačiau nėra kalbama apie konkrečius terminus, kada šie darbai bus pabaigti.

Oficialių atstovų susitikimas, skirtas supažindinti ES Tarybos narius su naujausia informacija dėl vykdomų darbų, turėjęs įvykti praėjusią savaitę, įvyks balandžio 9 d.

Anot diplomatinio pasaulio atstovo, toks atidėliojimas rodo didėjantį nuomonių išsiskyrimą ES.

„Šį savaitgalį Atėnuose įvykusio ES šalių narių užsienio reikalų ministrų susitikimo metu kai kurie ministrai laikėsi nuomonės, kad ES turėtų prisiimti dalį kaltės dėl Ukrainos krizės. Taip pat buvo išreikšta pozicija, jog buvo prastai pasirengta Vilniaus viršūnių susitikimui, o Rytų partnerystės politika – prastai apgalvota. Ši pozicija gana patogi, ji skatina aiškintis situaciją ES viduje vietoje to, kad būtų duotas rimtas atkirtis Rusijai“, - samprotavo diplomatas.