Kaip rašo www.euroua.com, šie skirtumai susiję su geografiniu atstumu, nevienodais lūkesčiais dėl Ukrainos bei skirtinga ES ir JAV vykdoma kaimynystės politika. ES politikos analitikų teigimu, šie faktoriai turi įtakos tam, kad Vašingtonas elgiasi daug ryžtingiau nei Briuselis.
ES savo arsenale turi pakankamai priemonių (vizų apribojimai, bankinių sąskaitų ir turto įšaldymas) kovoti su pagrindinių pilietinių teisių pažeidėjais, tačiau, jos manymu, šių priemonių taikymas – tai per daug delikatus reikalas, todėl jų imamasi tik kraštutiniais atvejais. Vyriausiosios ES įgaliotinės užsienio politikos ir saugumo klausimais Catherine Ashton atstovės spaudai teigimu, sankcijų prieš Ukrainos vadovus taikymui reikia vieningo visų 28 ES šalių narių pritarimo.
„Šių priemonių mes imamės tik kraštutiniais atvejais ir vadovaujamės specifiniais principais“, - paaiškino ji. „Šių priemonių imamasi tik detaliai aptarus šį klausimą ir gavus visų ES valstybių narių pritarimą, kol kas Ukrainos atžvilgiu tokios diskusijos nevyksta.“
Tai reiškia, kad kol kas klausimas dėl sankcijų taikymo prieš prievartos ir Ukrainos „Euromaidano“ dalyvių teisių pažeidimo kaltininkus nėra atsidūręs ant eurokomisarų ir ES šalių narių užsienio reikalų ministrų darbo stalo. Tačiau nerimas dėl situacijos Ukrainoje ir toliau auga.
„Akivaizdu, kad esame susirūpinę dėl prievartos, kurios liudininkais pastaruoju metu tapome. Atsižvelgdami į tai, raginame konflikto puses elgtis santūriai ir atsisakyti jėgos panaudojimo. Tai mūsų pozicija, jos laikomės nuo įvykių Ukrainoje pradžios lapkričio mėn.“, - pareiškė C. Ashton atstovė spaudai.
Kaip teigia ekspertai, JAV gali imtis sankcijų taikymo prieš Ukrainos valdininkus, nes ši valstybė yra kitame pasaulio krašte. ES ir Ukrainos santykių ekspertės Amandos Paul teigimu, ES negali būti apkaltinta tylėjimu, tačiau, skirtingai nuo JAV, kur jau yra sudarytas išankstinis sąrašas, į kurį įeina daugiau nei dešimt oficialių Ukrainos atstovų, kaltinamų dėl prievartos prie taikius proeuropietiškai nusiteikusius protestuotojus taikymo, vieninga ES dėl susidariusios situacijos Ukrainoje yra atsidūrusi daug nestabilesnėje pozicijoje.
„Jungtinės Valstijos yra kitame pasaulio krašte, tuo tarpu ES Ukraina – tai artimiausia tiesioginė kaimynė. Amerikos vykdoma politika iš esmės skiriasi nuo europietiškosios, atitinkamai skiriasi ES ir JAV lūkesčiai dėl Ukrainos. Iš esmės, ES nori, kad bendravimo su Ukraina kanalai liktų atviri ne tik dialogo su šios valstybės valdžia palaikymui, bet ir todėl, kad tai suteikia galimybę bendradarbiauti su pilietine Ukrainos visuomene ir opozicija“, - samprotavo A. Paul.
Jei ES imtųsi sankcijų prieš Ukrainą taikymo, ši galimai sustabdytų bevizį režimą bei apribotų arba pasunkintų leidimo gyventi ES šalių narių piliečiams Ukrainoje išdavimo sąlygas.
Kitų ES ekspertų teigimu, galimos ES sankcijos Ukrainos valdančiųjų atžvilgiu netrukus sukeltų atitinkamą oficialiojo Kijevo reakciją europiečių atžvilgiu. ES tai nebūtų paranku, nes tokiu atveju dialogas būtų visiškai nutrauktas, o jį iš naujo užmegzti, kaip rodo praktika, būtų labai sudėtinga.
Tačiau kai kurie ES ekspertai laikosi nuomonės, kad ES ir JAV Kijevo atžvilgiu atlieka gerojo ir blogojo policininkų vaidmenis. JAV grasinant sankcijomis, europiečiai ieško galimybių naujoms deryboms tam, kad Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdžia atsuktų veidą Ukrainos eurointegracijai.
Kyla klausimas, ar šios sankcijos galėtų būti naudingos? A. Pole nurodo dar vieną neigiamą tokių sankcijų taikymo padarinį – šios sankcijos negali duoti rezultatų, kurių tikimasi.
„Tai akivaizdu Baltarusijos atveju. Tačiau išskirtinių sankcijų prieš tuos, kas labiausiai atsakingas už neleistiną prievartą, kurią mes visi matėme, taikymas vis dėlto turėtų būti apsvarstytas. Juk ES, viena vertus, privalo išreikšti paramą reformoms, tačiau taip pat turi nubausti arba bent jau parodyti, kad regresija nėra priimtina“, - atkreipė dėmesį A. Pole.
ES diplomatinis šaltinis patvirtina, kad galimybė bausti Ukrainos valdininkus, atsakingus už kraujo praliejimą, ES svarstoma labai nenoriai. „Baltarusija – tai visiškai kitas atvejis, nes ten, skirtingai nuo Ukrainos, iš tiesų įvesta diktatūra“, - patikino ES diplomatas.