Kaip praneša „Euobserver“, šios dvi valstybės pateko į EK sudarytą 14 šalių, kuriose fiksuojamas makroekonominis disbalansas, sąrašą, kuris kovo 5 d. buvo paskelbtas kartu su ataskaitomis dėl situacijos 17 euro zonos valstybėse.
Kaip teigiama parengtose ataskaitose, Italija privalo spręsti didelės valstybinės skolos ir silpno išorinio konkurencingumo problemas. Taip pat ataskaitoje rašoma, kad šios šalies ekonomiką sekina užsitęsęs neatitikimas tarp atlyginimų ir produktyvumo, didelis darbo jėgos apmokestinimas, nepalanki eksportuojamos produkcijos struktūra bei daugybė mažų verslo įmonių, kurioms sudėtinga konkuruoti tarptautinėje rinkoje.
Kovo 5 d. ekonomikos eurokomisaras Olli Rehnas taip pat paragino Italijos ministrą pirmininką Metteo Renzi imtis naujų priemonių, nes Italijai būtina pasiekti ir išlaikyti biudžeto perteklių virš istorinio vidurkio, toliau mažinti išlaidas bei siekti ekonomikos augimo.
Pastaruosius 20 metų Italijos įsiskolinimai sudarė apie 100 proc. šios šalies BVP, tačiau 2013 m. įsiskolinimų našta pasiekė 130 proc. Didesnė skolų našta slegia tik Graikijos pečius – šios šalies ekonomika traukėsi antrus metus iš eilės.
Tuo tarpu EK įspėjo, kad Prancūzijai gali nepavykti pasiekti tikslo – sumažinti biudžeto deficitą iki 3 proc. Ši riba nustatyta ES biudžeto stabilumo pakte, tačiau nepaisant to, kad šiai šaliai buvo skirti papildomi dveji metai, šis tikslas nebuvo pasiektas.
Dėl šių priežasčių Italija ir Prancūzija bus įtrauktos į griežtą EK priežiūros programą.
EK įspėjo Kroatiją ir Slovėniją, kad jų atžvilgiu bus taikomos griežtų taupymo priemonių programos tam, kad būtų ištaisytas pernelyg didelis šių šalių disbalansas. Pirmoji tai turėtų pajusti Kroatija, kuri prie Europos Sąjungos (ES) prisijungė tik praėjusių metų vasarą. Ši šalis išgyvena užsitęsusį nesėkmių periodą.
Šios ataskaitos – tai dalis ES ekonominės valstybių patikros plano, pagal kurį valstybės įpareigojamos imtis priemonių, skirtų įsiskolinimų naštos ir deficito bei ekonominio disbalanso mažinimui. Jei šioms valstybėms nepavyks įgyvendinti šių tikslų, jų laukia baudos.
Tuo tarpu Vokietija raginama didinti išlaidas šalies viduje, nes tai, EK teigimu, padidintų ekonominio augimo potencialą bei prisidėtų prie ekonomikos atsigavimo bei situacijos euro zonoje sureguliavimo.
„Norėčiau, kad kiekvienos euro zonai priklausančios valstybės eksporto konkurencingumas prilygtų Vokietijai“, - patikino O. Rehnas bei pridūrė, kad rekomenduoja valstybėms stiprinti investicijas šalių viduje.
EK paruoštose ataskaitose Ispanijai nepagailėta pagyrų dėl pastaruoju metu fiksuojamo ekonomikos atsigavimo, kurį EK apibūdino kaip akivaizdžiai pažangų procesą.
Kaip teigiama ataskaitose, šiuo metu ekonominė Ispanijos situacija perteklinė dėl importo sumažinimo ir eksporto bei konkurencingumo didinimo. Būsto rinka stabilizavosi, o darbo rinkos krizė taip pat eina į pabaigą.