Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris vasario 3 d. pareiškė, kad Vokietija pasirengusi imtis ryžtingų veiksmų prieš Ukrainos valdžią tam, kad priverstų šią šalį derėtis su opozicija bei išvestų Ukrainą iš aklavietės.

Paklaustas apie tai, kad Ukrainos opozicija prašo Vakarų valstybių imtis sankcijų prieš Ukrainos valdžią, F. W. Steinmeieris pasakė, jog sankcijos Ukrainoje būtų įvertintos kaip grasinimas. Kaip rašo DW, jis pridūrė, jog pastarosiomis dienomis šioje šalyje pastebimas nedidelis pasistūmėjimas į priekį, todėl atsirado šiek tiek vilties, tuo tarpu Ukraina vis dar išlieka parako statine, tačiau, kaip tikisi F. W. Steinmeieris, nė viena iš konflikto pusių šios statinės nesusprogdins.

Galima pagalba iš Vakarų

Šie pareiškimai pasirodė iš karto po to, kai ES ir JAV patvirtino anksčiau pasirodžiusius pareiškimus, jog šios ieško galimybių suteikti Ukrainai finansinę pagalbą, jei ši sugebės išspręsti šalyje susiklosčiusį politinį konfliktą.

„Šiuo metu su kitais mūsų partneriais tariamės, kaip galėtume padėti sunkumų prislėgtai valstybei, šaliai, susidūrusiai su milžiniškais iššūkiais, ir ar šiuo kritiniu atveju galime padaryti šiek tiek daugiau“, - sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso.

Vėliau pasirodė JAV patvirtinimas, o Valstybės departamento atstovė Jennifer Psaki pareiškė, kad Vašingtonas dalyvavo išankstinėse diskusijose su ES dėl galimos finansinės pagalbos skyrimo Kijevui.

„Kitas žingsnis – tai naujos vyriausybės sukūrimas, o tada mes pagalvosime, kokią pagalbą mes galime suteikti“, - sakė J. Psaki.

Tačiau tiek J. M. Barroso, tiek ir F. W. Steinmeieris nenorėtų, kad Vakarų valstybės būtų įtrauktos į manipuliacijas, kai finansinė pagalba naudojama tam, kad būtų daroma įtaka Ukrainos politinei ateičiai.

Šiuo metu Ukrainą apėmę politiniai neramumai kilo dėl lapkričio mėn. priimto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sprendimo nepasirašyti Asociacijos sutarties su ES. Netrukus po to jis sutiko priimti apie 15 mlrd. JAV dolerių (38,42 mlrd. litų) vertės paskolų paketą iš Maskvos.

V. Janukovyčius pasveiko

V. Janukovyčiaus grįžimas į darbą vasario 3 d. po neilgo laiko tarpo, praleisto ligoninėje, buvo pažymėtas vaizdo įrašu, kuriame jis kaltina protestuotojus, užėmusius valstybinius pastatus, vandalizmu.

Tuo tarpu vienas iš opozicijos vadovų Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad protestuotojai siekia grįžimo prie konstitucijos, įsigaliojusios po 2004 m. Ukrainoje įvykusios Oranžinės revoliucijos. A. Jaceniukas pridūrė, kad tai padarytų galą autoritarinei prezidento V. Janukovyčiaus valdžiai, o teisė valdyti šalį būtų perleista Ukrainos žmonėms.