Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (16)
ES dėl dujų atsisuka į Rusiją

ES dėl dujų atsisuka į Rusiją

Kremliaus ir Kijevo pasirašytos sutartys dėl rusiškų dujų tiekimo kainų Ukrainai eilinį kartą pakeis dujų srautus Europoje. Savaime aišku, kad nuo 2014 m. Ukraina atsisakys dujų iš Europos, nes šios paprasčiausiai negalės konkuruoti su rusiškomis dujomis kainos prasme.

2013 m. lapkričio mėn. vidutinė Rusijos tiekiamų dujų kaina buvo 394,9 JAV dolerių (996,21 litų) už kubinį metrą, tuo tarpu iš Europos importuojamų dujų kaina buvo 414,3 JAV dolerių (1 045,15 litų) už kubinį metrą.

Kaip rašo www.zerkalo.az, dėl Rusijos naftos monopolininkės „Gazprom“ planų ir pareiškimų dėl reikšmingo rusiškų dujų tranzito į Europą per Ukrainos dujotiekį sumažėjimo bei nenoro sumažinti rusiškų dujų kainos, Ukraina pradėjo žvalgytis alternatyvų Europoje. Nuo 2012 m. lapkričio mėn. buvo pradėta importuoti dujas iš Vokietijos per Lenkijos teritoriją. Nuo 2013 m. balandžio mėn. buvo pradėtas gamtinių dujų tiekimas iš Vengrijos. Be to, vyko derybos su Slovakijos ir Rumunijos operatoriais dėl galimybės teikti gamtines dujas į Ukrainą.

Tačiau 2013 m. gruodžio 17 d. pasirašytas dujų tiekimo sutarties tarp „Naftogaz“ ir „Gazprom“ priedas, kuriame nustatoma fiksuota dujų tiekimo kaina – 268,5 JAV dolerių (677,34 litų) už kubinį metrą reiškia, kad dujų importavimas iš Europos pristabdomas dėl ženkliai mažesnės rusiškų dujų kainos.

Galima teigti, kad dabartiniai Kijevo veiksmai iš esmės pašalino paskutines kliūtis Rusijos inicijuoto „Pietų srauto“ projekto įgyvendinimui. Pirmasis bendros Rusijos vyriausybės bei Europos Komisijos (EK) darbo grupės posėdis dėl „Pietų srauto“ projekto įgyvendinimo įvyks Briuselyje. Kaip praneša Rusijos ambasadorius prie Europos Sąjungos (ES) Vladimiras Čižovas, Rusijos pusei šioje darbo grupėje vadovaus Rusijos energetikos ministro pavaduotojas Anatolijus Jankovskis, ES pusei vadovaus šių metų sausio mėn. darbą pradėjęs naujasis EK Generalinio energetikos direktorato vadovas Dominique’as Ristori.

Ši naujoji darbo grupė ieškos kompromisinio problemos, susijusios su dvišalėmis tarpvalstybinėmis sutartimis, kurias pasirašė Rusija ir atskiros ES valstybės narės, sprendimo. Tokias sutartis su Rusija yra pasirašiusios Austrija, Bulgarija, Vengrija, Graikija, Slovėnija, Kroatija bei ES kol kas dar nepriklausanti Serbija.

EK siekia, kad šios sutartys būtų peržiūrėtos iš naujo, nes jos prieštarauja antimonopolinę politiką reglamentuojantiems ES teisės aktams – vadinamajam Trečiajam energetikos paketui. Šešios ES šalys narės susidūrė su dilema – arba vienašališkai nutraukti šia sutartis, arba to nedaryti, rizikuojant susilaukti didžiulių sankcijų iš Briuselio. Šių ES valstybių vyriausybės nusprendė pavesti šio klausimo su Rusija sprendimą EK.

„Žinoma, Rusija paprasčiausiai galėtų pareikšti, kad šių sutarčių neatitikimas ES teisės aktams – tai ne jos problema, tegul šios šalys pačios aiškinasi su Briuseliu, tačiau būdama atsakinga partnere, Rusija sutiko dalyvauti derybose su EK, kuri atstovaus šias ES valstybes“, - patikino V. Čižovas.

V. Čižovas nesiėmė prognozuoti galimo derybų rezultato, įvardindamas, kad ši problema nėra lengvai išsprendžiama, tačiau paragino situacijos nedramatizuoti. „Kai žmonės susėda prie derybų stalo, jos prasideda nuo pradinių sunkiai suderinamų pozicijų, tačiau galiausiai randamas kompromisas“, - samprotavo V. Čizovas. Diplomato teigimu, konfliktas gali būti išspręstas suteikiant „Pietų srauto“ projektui išlygas, taikant Trečiąjį energetikos paketą, kuris, V. Čižovo nuomone, toli gražu nėra pats išmintingiausias ES išradimas.

„Kol kas šis paketas sukėlė daugiau problemų, jei jų išsprendė“, - įsitikinęs diplomatas. Jo nuomone, stambaus masto tarpvalstybiniams projektams, o būtent toks ir yra „Pietų srautas“, iš viso neturėtų būti taikomi šie ES vidaus politikos teisės aktai. Be to, Rusija pasisako prieš retroaktyvų teisės aktų taikymą, nes tai nesuderinama su tarptautinės teisės pagrindais. „Daugelis, o gal net ir dauguma sutarčių buvo sudarytos anksčiau nei buvo priimtas Trečiasis energetikos paketas“, - atkreipė dėmesį V. Čižovas.

ES pozicijos švelnėjimas taip pat susijęs ir su tuo, kad artimiausiu metu ES būtų sunku tikėtis, kad be Rusijos atsiras kitų patikimų dujų tiekėjų, o dujų tiekimas iš Azerbaidžano geriausiu atveju taps galimas tik 2019 m.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA