Vienas aukštas Europos diplomatas, kalbėdamas antradienį apie galimybę pasirašyti asociacijos sutartį su Ukraina šią savaitę Vilniuje vyksiančiame Rytų partnerystės programos viršūnių susitikime, sakė: „Dabar šis klausimas keliamas kolegoms Ukrainoje. Ir mūsų pusės galimybės pasirašyti sutartį lieka atviros. Tačiau sprendimas dėl pauzės iki savaitės pabaigos nepasikeis.“
Diplomatas patvirtino, kad Europos Sąjungoje „visi tikėjosi, jog (sutarties) pasirašymas Vilniuje įvyks“.
„Negaliu pasakyti, kad numatėme, jog taip nutiks. Turėjome tvirtą pagrindą manyti, kad pasirašymas įvyks. Ar buvome smarkiai nustebinti? – Ne. Kadangi žinojome, kad vyksta tokie svarstymai. Taip, esame nusivylę, nes tam buvo dėta daug pastangų, ir manėme, kad sąlygos praktiškai sudarytos. Buvome gana optimistiškai nusiteikę, kad viskas įvyks“, – aiškino jis.
Tačiau jis priminė ES poziciją, kad „penktadienis nebus negrįžtamas procesas“.
„Tą popieriaus lapą galime pasirašyti bet kuriuo kitu metu. Palaukime ir pažiūrėkime. Svarbu suprasti, kokios papildomos informacijos, paaiškinimų, garantijų reikia Ukrainai, ir kokiomis sąlygomis jie atitrauks pirštą nuo mygtuko „Pauzė“ ir paspaus „Leisti“, – aiškino diplomatas.
Nori išgirsti V. Janukovyčiaus nuomonę
Europos Sąjunga (ES) nori išgirsti iš Ukrainos prezidento Vladimiro Janukovyčiaus jo nuomonę apie esamą padėtį ir tolesnę raidą Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje.
"Manau, kad ES valstybių ir vyriausybių vadovai norės pirmiausia išgirsti, kaip jis mato šią situaciją", - aukšto rango Europos diplomatas sakė antradienį Briuselyje naujienų agentūrai "Interfax".
"Mes žinome faktus, girdėjome jo padarytus pareiškimus, bet jam bus pateiktas klausimas: ką reiškia "padaryti pauzę", kuriam laikui, ką mes turėtumėme daryti, kokios būtų Ukrainai patogios sąlygos šiai sutarčiai pasirašyti?", - kalbėjo diplomatas.
Pasak jo, viršūnių susitikime ES nori suprasti, ką V.Janukovičius turi galvoje ir kaip jis mato visą judėjimo pirmyn procesą. Dabar Ukrainos eilė pasakyti ES, kaip ji mato šią padėtį, pridūrė šaltinis.
Protestai tęsiasi
Ukrainos proeuropietiški demonstrantai antradienį vėl rengia protesto akciją prie vyriausybės rūmų.
Kaip pranešė „Interfax“ korespondentas, anksčiau dieną iš palapinių miestelio Kijevo centrinėje Europos aikštėje vyriausybės būstinės link pajudėjo eurointegracijos šalininkų kolona.
Pasak jo, prie ministrų kabineto pastato išėjo apie 200 žmonių, o dar maždaug tiek pat liko palapinių miestelyje, kur jie šildosi prie laužų.
Protestuotojų stovyklos gyventojai taip pat tvarko aplinką: šluoja aikštę, renka šiukšles.
Retkarčiais aikštėje pasigirsta raginimai neišsivaikščioti, kad milicija nelikviduotų stovyklos.
„Šiandien pas mus informacinė diena“, – vienas iš kalbėtojų pareiškė iš tribūnos.
Jis priminė, kad šalies ministrų kabineto posėdis numatytas trečiadienį, todėl „visi organizaciniai ištekliai“ naudojami taupiai, kad juos būtų galima sutelkti trečiadienį.
Vidaus reikalų ministras Vitalijus Zacharčenka patikino, kad milicija nenaudos jėgos prieš taikius protestuotojus.
„Nurodžiau milicininkams ir ypač specialiojo dalinio „Berkut“ darbuotojams nepasiduoti provokacijoms, elgtis santūriai. Išimtimi tapdavo atvejai, kai juos užpuldavo ir kai jie būdavo priversti panaudoti specialiąsias priemones. Juk minia, kuri artinosi prie milicininkų, nebuvo piliečiai, atėję į šią akciją išsakyti savo nuomonės – tai buvo partijų aktyvistai, kurie provokavo milicininkus muštynėms“, – teigė jis.
Protestai Kijeve, per kuriuos sekmadienį į gatves išėjo per 100 tūkst. žmonių, buvo didžiausi nuo 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos, per kurią buvo atmesti suklastotų prezidento rinkimų rezultatai ir surengtas naujas balsavimas, kurį laimėjo provakarietiškas kandidatas Viktoras Juščenka. Po įtemptos pirmosios kadencijos jis nebuvo perrinktas 2010 metais.
Demonstracijas, kurios daugiausiai vyko taikiai, temdė retkarčiais prasiverždavę susirėmimai tarp protestuotojų ir riaušių policijos. Abi pusės naudojo prieš oponentus ašarines dujas.
Protestuotojai taip pat pastatė kelias dešimtis palapinių Kijevo centre, kur jie praleido naktį, siekdami užtikrinti, kad milicija neuždarys aikščių, kuriose vyko didžiausios demonstracijos.
Rusija: ES neteisi
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) elgiasi neteisingai, kritikuodama Maskvą dėl Ukrainos sprendimo nepasirašyti asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties su Bendrija.
„Prezidentas jau ne kartą dėstė mūsų poziciją – ji skambėjo įvairiausiu lygiu. Šiuo atveju nedera kalbėti apie kokį nors spaudimą“, – sakė atstovas Dmitrijus Peskovas.
Šis pareiškimas buvo pirmasis viešas Rusijos atsakas į pirmadienį paskelbtą ES lyderių pranešimą, kuriame reiškiamas nepritarimas Maskvos veiksmams.
D.Peskovas pažymėjo, kad Rusija gerbia ir yra pasiruošusi pasveikinti bet kokį Ukrainos pasirinkimą, kuris yra tos suverenios šalies vidaus reikalas.
Tuo tarpu pirmadienį paskelbtame ES prezidento Hermano Van Rompuy ir Europos Komisijos vadovo Jose Manuelio Barroso pranešime griežtai kritikuojamas Rusijos spaudimas Ukrainai atsisakyti istorinės bendradarbiavimo sutarties su Bendrija, kurią ketinta pasirašyti šios savaitės pabaigoje, ir sakoma, jog susitarimas dar galimas.
„Europos Sąjunga nevers Ukrainos arba bet kurios kitos partnerės rinktis tarp Europos Sąjungos ir kokio nors kito regioninio veiksnio, – pažymėjo jie. – Ukrainos teisė laisvai nuspręsti, kokio bendradarbiavimo (ji siekia) su ES.“
„Ukrainos žmonės šiomis dienomis vėl pademonstravo, kad visiškai supranta ir sveikina asociacijos su Europa istorinį pobūdį, – pridūrė Bendrijos lyderiai, turėdami omenyje pastarosiomis dienomis Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose vykusius eurointegracijos šalininkų protestus. – Dėl to mes griežtai nepritariame Rusijos pozicijai ir atitinkamiems veiksmams.“
„Pasiūlymas pasirašyti precedento neturinčią Asociacijos sutartį ir (prekybos susitarimą) tebegalioja“, – nurodė H.Van Rompuy ir J.M.Barroso.
Pareiškime pažymima, kad buvo padaryta didelė pažanga, ir Ukrainai pasiūlyta „ambicingiausia“ sutartis yra „geriausia galima parama“ šalies modernizacijai.
„Žinome apie Ukrainos patiriamą išorės spaudimą, visgi manome, kad trumpalaikiai sumetimai neturėtų nustelbti ilgalaikės naudos“, – rašoma pareiškime.