Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Moteris

ES bus svarstoma, kuriais atvejais bus galima diskriminuoti vyrus

Kai Lietuvoje buvo svarstoma galimybė partijų rinkiminiuose sąrašuose įtvirtinti kvotas vyrams ir taip didinti moterų skaičių valdžioje, buvo pareikšta, kad šios diskriminacinės nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Šiemet šio klausimo ėmėsi ir Europos Parlamentas. Norima įteisinti gerosios diskriminacijos praktiką, kuri leistų iš tiesų įgyvendinti lygių galimybių principą. Moterys visoje Europos Sąjungoje uždirba net 18 proc. mažiau nei vyrai. Lietuvoje atotrūkis dar didesnis ir kasmet jis auga.

Ispanijoje nužudoma apie 100 moterų

Europos Sąjungoje (ES) siūloma priimti konstitucines pataisas dėl lyčių lygybės, kurios galiotų visose jos narėse ir kuriose būtų apibrėžti gerosios diskriminacijos atvejai. Tai reiškia, kad tam tikrose situacijoje tik vienos lyties diskriminacija gali užtikrinti lygias galimybes kitai.

„Jei moteris nesudaro parlamente daugiau ne trečdalio, jų balsai nėra girdimi, o jie turi būti girdimi, nes krizė labiausiai paveikė moteris“, - teigė Seimo narė Birutė Vėsaitė Moters dienai paminėti skirtoje spaudos konferencijoje. Pašnekovė pajuokavo, kad šiuo metu ES pirmininkaujančios Ispanijos vadovą už tai, ką jis daro dėl moterų, reikėtų paskelbti metų feministu. Be kita ko, Ispanijoje jau dvejus metus yra lygybės ministro postas, kurį užima moteris.

Ispanijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Chose Luisas Solano Gadea pabrėžė, kad vienas iš Ispanijos prioritetų ES – smurtas prie moteris.

„Pastaraisiais metais Ispanijoje nuo sutuoktinių, draugų, giminaičių rankos kasmet žūdavo apie 100 moterų ir keletas vyrų. Buvo teigiama, kad moterys pačios kaltos, nes niekada nesiskundė. Dabar pas mus galioja gan griežti įstatymai, pavyzdžiui, smurtaujančiam vyrui negalima prisiartinti prie moters namų. Mums dar nelabai gerai sekasi valdyti šią problemą, mirčių skaičių sumažinome iki 60. Per artimiausius ketverius metus smurto prieš moteris problemai ketiname skirti milijardą eurų”, - teigė pašnekovas.

Tačiau jis pabrėžė, kad šiuo metu jo šalyje labiausiai diskutuojamas įstatymas dėl santuokos su tos pačios lyties asmeniu – ar teisėtai leidžiama tuoktis tos pačios lyties žmonėms, ar jų sąjungą galima vadinti santuoka ir pan.

Ketinama įteisinti minimalias 20 savaičių motinystės atostogas

Lietuvoje smurtas namuose nėra kriminalinis nusikaltimas, už kurį būtų galima griežtai nubausti. Tiesa, toks įstatymas pagaliau ruošiamas, bet, kaip teigė Moterų informacijos centro direktorė Jurgita Pečiūrienė, iš jo visiškai dingęs smurtas prieš moteris – kalbama apskritai apie smurtą privačioje erdvėje, nors net 25 proc. moterų nuolat kenčia nuo sutuoktinių.

„Vienintelis būdas, kaip moterys gali spręsti smurto problemą, – skyrybos. Tačiau net jei skiriamasi dėl sutuoktinio kaltės, moterims jos finansiškai skausmingos – tenka sumokėti už dokumentus ir 3 proc. nuo turto vertės už jo padalijimą“, - teigė specialistė.

ES pirmininkaujantys ispanai taip pat yra iškėlę tikslą, kad į aukštas pareigas būtų renkama 50 proc. vyrų ir tiek pat moterų – taip sudarant sąlygas, kad ir moterys turėtų vienodas galimybes užimti aukštas pareigas, būti didelių įmonių tarybų narėmis.

„Žinoma, ir moterys turėtų subalansuoti prioritetus, numatyti, kaip derins darbą ir šeimos klausimus. Vyrų ir moterų prioritetai skiriasi, todėl mes turime padėti moterims pasirinkti, ko jos nori – rūpintis šeima ar siekti karjeros. Mes norime įtvirtinti normas, kurios leistų moterims pasiekti tokį lygį, kokį pasiekė vyrai. Mes dar nesame pasiekę tokios pažangos, kaip Šiaurės šalys“, - teigė Ispanijos ambasadorius.

Beje, Ispanijoje moterys uždirba net 25 proc. mažiau, taigi jų situacija prastesnė nei Lietuvoje, kur atotrūkis siekia apie 18 proc. Motinystės (tėvystės) atostogos ilgiausiai čia trunka keturis mėnesius. Po to dar vieną mėnesį su vaiku gali pasilikti sutuoktinis. Gimstamumas Ispanijoje siekia vos 1,5 – taigi moteris nepagimdo net dviejų vaikų. Kitose šalyse motinystės atostogos dar trumpesnės, todėl ES svarstoma, kad reikia teisės akto, kuris įteisintų minimalias 20 savaičių motinystės atostogas visoje ES teritorijoje.

Skurdas Lietuvoje turi moterų ir vaikų veidą

Nors Lietuvoje moterys paprastai balsuoja aktyviau už vyrus ir netgi aktyviau už ES vidurkį, jos, panašu, nebalsuoja už savo lyties atstoves. Pagal moterų skaičių Seime mes užimame pasaulyje 79- tą vietą. Moterys čia sudaro 18,4 proc., tuo tarpu Šiaurės šalyse – per 40 proc. Savivaldybės tarybose moterų taip pat tik apie 20 proc.

Anot europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės, toks mažas moterų skaičius valdžioje neturėtų stebinti. Kaip parodė pernai atliktas sociologinis tyrimas, per 15 metų pareigų pasiskirstymas namų ūkyje praktiškai nepasikeitė. Visus namų kampus ir toliau laiko moterys.

„Tas nemokamas darbas labai pasunkina moterų galimybę užsidirbti, daryti karjerą ir netgi ateityje gauti didesnę pensiją. Dar viena problema, kad vaikas ir po dvejų metų yra vaikas, tik ar yra sąlygų toliau jį prižiūrėti? Mes neįvykdėme planų, kad iki 2010 metų vietas darželiuose turėtų 90 proc. vaikų nuo trejų metų“, - teigė V. Blinkevičiūtė.

Anot J. Pečiūrienės, vien Vilniuje šiuo metu darželiuose trūksta 13 tūkst. vietų, o kai kuriuose rajonuose darželių apskritai neliko. Taip pat statistika rodo, kad šuo metu labiausiai skursta tie namų ūkiai, kurių „galvos“ moterys, kitaip tariant, vienišos mamos.

„Skurdas Lietuvoje turi moterų ir vaikų veidą. Ir jei savivadybių tarybose, būtų daugiau moterų, socialinių paslaugų trūkumas būtų sprendžiamas aktyviau. Dabar jų balsai neturi jokios lemiamos reikšmės“, - įsitikinusi pašnekovė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA