Pavykus išsireikalauti lankstumo nepanaudotos lėšos galės būti perkeliamos į kitus metus arba naudojamos prioritetinėms sritims, o ne grįš į valstybių narių biudžetus (kaip kad vyksta dabar).

„Europos Parlamentas mąstė realistiškai. ES biudžetą finansuoja valstybių narių biudžetai. Pastarųjų būklė ne kokia. Didesnių sumų išsireikalauti buvo neįmanoma“, - teigia centro dešiniųjų pažiūrų Europos Parlamento narys iš Prancūzijos Alainas Lamassoure, kuris taip pat yra biudžeto komiteto pirmininkas, vadovavęs Parlamento keturių narių derybininkų komandai derybose su Tarybos atstovais ir Europos Komisija.

Europos Parlamento atstovai sako, jog biudžete numatytos investicijos programoms, kurios neabejotinai padės Europos Sąjungai įveikti ekonominius sunkumus. Štai kelios iš jų:

- 3,5 mlrd. eurų (10,36 mlrd. Lt) bus skiriama Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui – vienu 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. Lt) daugiau. ES valstybės galės pasirinkti, ar joms priklausančią lėšų dalį jos skirs paramos maistu programai.

- Papildomi 200 mln. eurų (690 mln. Lt) tyrimams (2014-2015 metų laikotarpiui).

- 2014-2015 metais papildomi 150 mln. eurų (517 mln. Lt) skiriami „Erasmus“ programai.

- 50 mln. eurų (175 mln. Lt) 2014-2015 metais bus skiriama Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programai (COSME).

- Finansavimas naujai jaunimo užimtumo didinimo programai 2014-2020 metais.

„Šis kompromisas Europos neišgelbės, tačiau padės finansuoti pačių opiausių problemų sprendimą ir sudaryti dabartinės krizės sprendimo planą“, - tikina A.Lamassoure.

ES Taryba taip pat įsipareigojo padengti 2013 m. susidariusį 11,2 mlrd. eurų mokėjimų deficitą. Vėliausiai liepos 9 d. ES valstybių ekonomikos ir finansų ministrai priims formalų sprendimą dėl pirmosios skolos dalies (7,3 mlrd. eurų) apmokėjimo, o rudens pradžioje priims sprendimą dėl likusios dalies. Europos Parlamentas siekia, kad 2014 m. ES biudžetas būtų priimtas tik apmokėjus senas sąskaitas.

Derybų rezultatai bus įtvirtinti reglamente ir tarpinstituciniame susitarime, kuriam turės pritarti daugiau kaip pusė visų EP narių. Parlamentas pasirengęs balsuoti dėl šių teisės aktų rugsėjį, kai tik bus parengta galutinė tekstų redakcija, atspindinti Tarybos ir Parlamento pasiektą susitarimą.