Viena jo pasiūlytų reformų buvo J. Buzeko ir parlamentinių frakcijų vadovų idėja tikrinti europarlamentarų lankomumą pirmosios plenarinės sesijos metu (rugsėjo 6–9 dienomis) ir nedidelėmis piniginėmis baudomis bausti tuos, kurie posėdyje nedalyvavo. Tačiau ši idėja tarp europarlamentarų sukėlė itin audringą pasipiktinimą, todėl jos atsisakyta.

J. Buzekas teigia, kad tokie patikrinimai reikalingi, nes dabartinis prastas posėdžių lankomumas gadina Parlamento įvaizdį rinkėjų ir aukštų svečių akyse. Parlamento pirmininkas norėtų užtikrinti efektyvų institucijos, kuriai Lisabonos sutartis suteikė naujų galių, darbą ir sustiprinti bendradarbiavimą su Europos Komisija ir Ministrų Taryba. J. Buzekas teigia dirbantis su Parlamento „naujais įpročiais ir naujomis politinėmis tradicijomis“ ir manantis, kad ne visos būtinos reformos buvo įtrauktos į Lisabonos sutartį.

Europos Parlamente yra nemažai J. Buzeko kritikų, teigiančių, kad jam reikėtų daugiau laiko skirti europarlamentarų rūpesčiams išklausyti. Tačiau, nors daugelis Parlamento narių nepratę, kad institucijai vadovautų Rytų Europos atstovas, apskritai tarp europarlamentarų J. Buzekas, buvęs Lenkijos premjeras ir „Solidarumo“ aktyvistas, yra gerbiamas.

J. Buzekas kukliai pripažįsta, kad, būdamas pirmininku, „negali turėti įtakos daugeliui veiklų“, bet žada, kad per likusius 15 jo vadovavimo mėnesių toliau koncentruosis į savo „aukščiausius prioritetus“, tarp jų pagarbos žmogaus teisėms skatinimą Kinijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje bei Parlamento efektyvumo didinimą.

Gera J. Buzeko reputacija taip pat pagelbėjo skatinant glaudesnius ryšius su JAV Kongresu – tai dar vienas iš Parlamento pirmininko darbotvarkės klausimų.

Jis prisipažįsta esąs nustebintas darbo krūvio: „Negalvojau, kad galima turėti daugiau darbo negu būnant ministru pirmininku. Dabar žinau, kad galima.“