EP tyrimas: lietuviai vis labiau tampa europiečiais

Pusė mūsų šalies gyventojų šiandien jaučiasi nebe tik lietuviai, bet ir europiečiai. Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų remia savo šalies narystę ES. Kita vertus, lietuviai vis dar mažai pasitiki savo šalies politine sistema ir mažiausiai Europoje tiki savo įtaka rinkimuose. Tai parodė Europos Parlamento užsakymu šią vasarą atliktas tyrimas, kurio rezultatai paviešinti penktadienį.

Palyginti su praėjusiųjų metų rudeniu, besijaučiančių ne tik lietuviais, bet ir europiečiais padaugėjo net 14 proc. punktų. Tik lietuviais jaučiasi 45 proc. šalies gyventojų – tai 14 proc. punktų mažiau negu pernai. 12 proc. punktų sustiprėjo Lietuvos žmonių parama narystei ES: dabar 62 proc. Lietuvos gyventojų pritaria teiginiui, kad ši narystė yra „gerai“ (ES vidurkis – tik 50 proc.), o 80 proc. – kad ji naudinga šaliai (ES vidurkis – 54 proc.). Palankiausiai narystę ES vertina Lietuvos studentai ir vidutinio amžiaus vadovai, o nepalankiausiai – pensininkai.

Stiprėja Lietuvos žmonių pasitikėjimas politine sistema ir tuo, kiek joje atsižvelgiama į jų nuomonę. 37 proc. lietuvių mano, kad į jų nuomonę atsižvelgiama Europos Sąjungoje – tai 7 proc. punktais daugiau negu pernai. Didžiausia taip manančiųjų dalis yra Švedijoje (64 proc.), o mažiausiai – Graikijoje ir Kipre (18 proc.), taip pat Čekijoje, Latvijoje ir Estijoje (25–27 proc.). Net 59 proc. lietuvių mano, kad į jų šalies nuomonę atsižvelgiama ES – tai 12 proc. punktų daugiau negu pernai. Pusė Lietuvos gyventojų patenkinti tuo, kaip demokratija veikia ES (ES vidurkis – 44 proc.).

Tuo tarpu savo šalies politine sistema pasitiki tik trečdalis Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 58 proc.). 31 proc. lietuvių patenkinti tuo, kaip demokratija veikia jų šalyje – tai 10 proc. punktų daugiau negu pernai. Danijoje taip mano net 89 proc. apklaustųjų, o Portugalijoje – vos 14 proc.

Tyrimas taip pat atskleidė mažėjantį žmonių domėjimąsi ES reikalais: dabar jais domisi 43 proc. europiečių (pernai buvo 51 proc.) ir 38 proc. lietuvių (buvo 45 proc.).

Daugiau kaip 40 proc. lietuvių ir europiečių teigia, jog Europos Sąjungą jiems geriausiai įkūnija demokratijos ir laisvės vertybės.

Euro zonos šalyse ne mažiau svarbi yra bendra valiuta. Tiek pat gyventojų mano, kad europietiškumo jausmą sustiprintų labiau suderintos ES šalių socialinės apsaugos sistemos. Daugiau kaip pusė ES ir Lietuvos gyventojų nedarbą laiko svarbiausia šiandienine Europos problema. Tuo tarpu svarbiausiais ligšioliniais ES pasiekimais europiečiai laiko judėjimo laisvę ir taiką.

Nors 57 proc. europiečių mano, kad geriausias būdas būti išgirstiems ES yra balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, Lietuvoje taip manančiųjų dalis yra mažiausia iš visų valstybių – tik 33 proc.

Apie pusė ES ir Lietuvos gyventojų būtų labiau linkę juose balsuoti, jei pagrindinės Europos politinės partijos iš anksto paskelbtų savo kandidatus į Europos Komisijos (EK) pirmininko postą. 70 proc. ES ir 62 proc. Lietuvos gyventojų norėtų ateityje EK pirmininką rinkti tiesiogiai.