Ketvirtadienį Europos Parlamento atstovai sakys pranešimą dėl Europos Komisijos (EK) pasiūlymo Bosnijos ir Hercegovinos bei Albanijos piliečius perkelti iš sąrašo, kuriems įvažiuojant į ES vizų reikia, į sąrašą, kuriems vizų nereikia.
Pasak parengto EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto parengto pranešimo, reikia dėti visas pastangas, kad kuo greičiau būtų įgyvendintas bevizis režimas Bosnijos ir Hercegovinos ir Albanijos piliečiams.
„Turėtume prisiminti, kad suirus Jugoslavijai, po žiaurių karų, dėl kurių buvo negailestingai padalytas regionas ir liko gilių žaizdų žmonių atmintyje ir širdyse ir dėl kurių šimtai tūkstančių pabėgėlių bei migrantų pabėgo iš regiono, mes matome, kaip auga jaunoji karta, kuri yra atskirta nuo besivienijančios ir klestinčios Sąjungos. Ar tikrai norime laikyti uždarytas duris mūsų artimoms kaimynėms šalims, kurios daro viską besistengdamos mums įtikti?“, - rašoma pranešime.
Anot pranešimo, per pastaruosius kelis mėnesius Bosnija ir Hercegovina ir Albanija pasiekė didelės pažangos po to, kai praėjusių metų liepą Europos Komisija nusprendė, kad jos neatitinka vizų liberalizavimo reikalavimų.
„Apdovanodami tik kai kurias tautas mes visuomet galime destabilizuoti šį regioną ir politinę bei etninę mozaiką suskaldyti į dar smulkesnes dalis. Todėl būtina neprarasti per daug laiko“, - teigiama pranešime.
Pasak naujienų portalo euractiv.com, Prancūzija, kuri sukėlė šurmulį ES, kai nutarė iš šalies iškeldinti daugiausiai Rumunijos ir Bulgarijos piliečius romus, pasipriešino ir bet kokioms tolimesnėms diskusijoms dėl vizų režimo liberalizavimo.
Pasak portalo cituojamo Prancūzijos dienraščio „Le Monde“, Prancūzija sukritikavo EK, kuri siūlo palengvinti vizų reikalavimus šioms Vakarų Balkanų valstybėms „dėl politinių priežasčių“, nekreipdama dėmesio į „rizikas“, susijusias su tolimesniu ES sienų atvėrimu.
„EK nori šios priemonės, bet ji neturės dorotis su jos neigiamomis pasekmėmis“, - teigė neatskleistas aukšto lygio Prancūzijos diplomatas.
Europos Komisija šiemet gegužę pasiūlė perkelti Albaniją bei Bosniją ir Hercegoviną iš šalių sąrašo, kurių piliečiai kirsdami ES išorės sienas turi turėti vizas, į šalių sąrašą, kurių piliečiams tokie reikalavimai netaikomi. Tai galiotų įvažiuojant į bevizės Šengeno erdvės šalis neilgam laikotarpiui. Pasak EK, vizų režimas galėtų būti palengvintas jau 2010 metų rudenį.
Anot pranešimo, patikinus, kad Europos Sąjunga suteiks bevizį režimą abiems šalims, ypač Bosnijai ir Hercegovinai, jau 2010 šį rudenį sumažės didesnio etninio ir politinio nestabilumo rizika, sustiprės politinis ir ekonominis bendradarbiavimas regione ir padidės gyventojų pritarimas ES ir europinės integracijos perspektyvai, bus užkirstas kelias antieuropinėms ir ekstremistinėms jėgoms.
Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos piliečiams vizos įvažiuojant į ES buvo panaikintos 2009 metų gruodžio mėnesį.
Anot pranešimo, Kosovas ir toliau išlieka rimta problema. Tai yra vienintelė Vakarų Balkanų dalis, kuri yra visiškai neįtraukta į vizų liberalizavimo procesą, net nenumatoma jokia galimybė surengti diskusijų šiuo klausimu. Tokia padėtis susiklostė dėl valstybių narių nuomonių susiskaldymo jo nepriklausomybės pripažinimo klausimu. Kosovas dar nėra pripažintas penkių ES šalių – Graikijos, Ispanijos, Kipro, Rumunijos ir Slovakijos.
Pasak EP komiteto pranešimo, Europos Parlamentas turėtų spausti Europos Komisijai ir Tarybą, kad būtų rastas būdas kaip kuo greičiau inicijuoti Kosovo vizų režimo liberalizavimo procesą.