Pirmadienio vakarą tvirtinant galutinę plenarinės sesijos darbotvarkę Lietuvos europarlamentarų Leonido Donskio bei Laimos Andrikienės ir jų politinių grupių Europos Parlamente dėka į svarstomus klausimus buvo įtrauktos ir diskusijos dėl Rusijos diskriminacinių veiksmų Lietuvos atžvilgiu. Tai buvo padaryta minėtų europarlamentarų užduoto klausimo Europos Komisijai pagrindu.
EP nariai paklausime pabrėžė, kad Rusijos taikomos priemonės gali būti vertinamos ir platesniu mastu – neteisėtos Rusijos praktikos šiuo metu taikomos ir tokioms Rytų partnerystės šalims, kaip Ukraina, Gruzija ir Moldova. Todėl galėtų atrodyti, kad šios priemonės yra daug bendresnės Rusijos valdžios institucijų strategijos, kuria siekiama įbauginti kaimynus naudojant diskriminacines prekybos priemones, dalis.
Europos Komisijos buvo teiraujamasi, ar šios priemonės suderinamos su Rusijos įsipareigojimu, prisiimtu jai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) bei kokių priemonių EK ketina imtis, kad užkirstų kelią šiems savavališkiems ir akivaizdžiai diskriminuojantiems veiksmams.
Vėlų antradienio vakarą Strasbūre, dalyvaujant už prekybą atsakingam eurokomisarui Karelui de Guchtui bei ES Tarybą atstovaujančiam Lietuvos Užsienio reikalų viceministrui Vytautui Leškevičiui, vykusiose diskusijose (jų įrašą galite rasti čia) pasisakę europarlamentarai iš Vokietijos, Čekijos, Austrijos, Lenkijos, Slovakijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos buvo vieningi – prieš Lietuvą taikomus diskriminacinius Rusijos veiksmus reikia vertinti kaip ataką prieš visą Europos Sąjungą.
„Savo veiksmais Rusija tiesiog tikrina, kaip toli ji gali nueiti darydama spaudimą kaimyninei šaliai. Lietuva jau buvo susidūrusi su Rusijos blokadomis. Tačiau dabartinės aplinkybės yra visiškai kitokios – dabar Lietuva yra Europos Sąjungos narė“, - savo pasisakyme pabrėžė Leonidas Donskis.
Prekybos eurokomisaras Karelas de Guchtas informavo, kad Europos Komisija yra išsiuntusi paklausimą Rusijai, tačiau atsakymo į jį, kaip ir Lietuva, dar negavo. EK šiuo metu renka informaciją apie Rusijos diskriminacinius veiksmus bei spalio 18 dieną šį klausimą ketina kelti PPO posėdyje Ženevoje. Eurokomisaras taip pat sutiko su debatų metu EP narių iškeltu siūlymu iškviesti pasiaiškinti Rusijos ambasadorių prie Europos Sąjungos.
Lietuvai – geros žinios ir griežtos pastabos
Antradienį gerų naujienų iš Strasbūro sulaukė Lietuvos žvejai. Priešingai nei siūlė EP Žuvininkystės komitetas bei rekomendaciją rengęs pranešėjas iš Ispanijos Gabriel Mato Adrover, Europos Parlamento nariai pritarė pritarė naujam ES ir Mauritanijos žvejybos susitarimo protokolui, galiosiančiam iki 2014 metų pabaigos. Šis dokumentas itin svarbus Lietuvos žvejams, kadangi būtent Mauritanijos vandenyse sugaunama iki 65 proc. viso Lietuvos žuvų laimikio, ten žvejoja daugiau nei pusė su Lietuvos vėliava plaukiojančių žvejybinių laivų. Jei protokolas dėl tam tikrų ypač kai kuriems Ispanijos regionams nepalankių sąlygų Europos Parlamento būtų buvęs nepatvirtintas, nesant jokio susitarimo tarp ES ir Mauritanijos žvejyba šios šalies vandenyse ES šalių narių laivams būtų tapusi nebeįmanoma.
Trečiadienį Europos Parlamentas balsavo už tai, kad skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba hidraulinio skaldymo būdu būtų leidžiama tik atlikus poveikio aplinkai vertinimą. EP nariai taip pat pasiūlė sustiprinti visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinime bei nustatyti aiškias taisykles, kurios padėtų išvengti interesų konflikto.
Ketvirtadienį iš Strasbūro Lietuvos pusėn atskriejo ir griežtų pastabų. Lietuva bei kelios kitos ES šalys buvo pakartotinai paragintos atnaujinti tyrimus dėl jų teritorijoje galimai buvusių slaptų CŽV kalėjimų. Neseniai atskleista JAV Nacionalinės saugumo agentūros ir keleto ES valstybių vykdyta masinio sekimo veikla patvirtina, kad CŽV sudarė sąlygas pažeisti žmogaus teises, įsitikinę europarlamentarai.
Nusivylę dėl Europos Komisijos atsisakymo EP prašymu ištirti slaptą CŽV vykdytą sulaikytų asmenų perdavimo ir slapto kalinimo Europoje programą, europarlamentarai kviečia ES Tarybą oficialiai pripažinti, kad valstybės narės dalyvavo įgyvendinant šią programą. „Lietuvos valdžios institucijos pakartojo savo įsipareigojimą atnaujinti baudžiamąjį tyrimą dėl Lietuvos dalyvavimo CŽV programoje, jeigu bus gauta naujos informacijos, tačiau iki šiol to nepadarė“, - sakoma rezoliucijoje. EP ragina Lietuvą atnaujinti tyrimą, visapusiškai bendradarbiauti su Europos žmogaus teisių teismu bei, pasinaudojant pirmininkavimu ES Tarybai, iškelti šį klausimą Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje.
Taisyklės tabako gaminiams sugriežtintos tik iš dalies
Antradienį Europos Parlamentas balsavo ir dėl itin didelio susidomėjimo bei lobistų pastangų sulaukusios Tabako direktyvos, kuria siekiama sumažinti tabako gaminių patrauklumą. Tolimesnės derybos dėl jos dabar persikels į ES Tarybą. Nors Europos Parlamentas pritarė direktyvos projektui, visgi joje pasiūlyta padaryti nemažai pakeitimų, keičiančių Europos Komisijos pasiūlytą griežtą pradinį direktyvos variantą.
Europarlamentarai nepritarė siūlymui uždrausti plonąsias cigaretes, taip pat prilyginti elektronines cigaretes vaistams (tai reiškia, kad elektroninių cigarečių įsigijimas turėtų išlikti nesudėtingas). EP siūlo uždrausti mėtų, vaisių ar kitokio skonio priedus, kurie tabako gaminius padaro patrauklesnius. Šis draudimas būtų taikomas po trijų metų nuo taisyklių įsigaliojimo, o mėtinių priedų atžvilgiu – po aštuonerių metų. Norėdami naudoti papildomus priedus, gamintojai turėtų prašyti Europos Komisijos leidimo.