Tai tradicinis EP atstovų vizitas prieš šaliai pradedant pirmininkavimą.
D. Grybauskaitė išdėstė, kad svarbiausi Lietuvos prioritetai, pirmininkaujant ES Tarybai – tai krizės padarinių įveikimas ir jaunimo nedarbas. Jaunimo nedarbas – vienas iš pagrindinių klausimų, kuriuos teks spręsti visiems kartu. Taip pat ji akcentavo dar vieną problemą – nesuderėtą ES biudžetą su EP, kurį jau priėmė Taryba.
„Airijos derybiniai procesai mums yra svarbūs ir smalsūs, nes nuo to, ką jie padarys, priklauso ir tai, ką reikės daryti mums. Dalis derybų gali tekti ir Lietuvai, to nelinkėčiau, nes tai reikštų, kad dalis lėšų iš naujojo biudžeto gali vėluoti ir šalys negalės jų panaudoti 2014 metais”, - nuogąstavo prezidentė.
Pasak jos, nei viena Lietuva, nei viena Europos Vadovų Taryba be EP šių klausimų neišspręs,o atsakomybė už europinę situaciją, už tai, kaip mes ją spręsime, tikrai gula ant visų Europos institucijų ir politikų pečių, visi turi pasidalinti darbais ir atsakomybės našta kartu.
M. Schulzas: pirmininkavimas – tai ne kiekybės, o kokybės klausimas
“Dažnai teigiama, kad mažesnės narės susiduria su sunkumais, nes didesnės šalys turi didesnę infrastruktūrą, daugiau valstybės tarnautojų. Nemanau, kad tai kiekybės klausimas, tai kokybės klausimas. Dažnai mažos šalys pirmininkauja veiksmingiau. Man susidaro įspūdis, kad Lietuva ir jos Vyriausybė yra gerai pasirengusi“, - teigė M. Schulzas Prezidentūroje surengtos spaudos konferencijos metu.
Jo manymu, silpnąsias Lietuvos vietas reikėtų vertinti po pirmininkavimo, nes būtų galima įvertinti pirmininkavimo rezultatus.
Biudžeto tvirtinimas stringa
Paklaustas, kada bus pasiektas politinis sutarimas dėl Europos Sąjungos biudžeto, M. Schulzas atskleidė, kad neseniai buvo susitikęs su pirmininkaujančios ES Tarybai Airijos premjeru ir Europos Komisijos pirmininku, ir visos institucijos yra nepatenkintos dėl susidariusios padėties.
„Taryboje manoma, kad EP atsakingas už šią padėtį. Iš dalies tai tiesa. Mes atsisakėme pritarti kompromisiniam variantui, sutartam tarp 27 valstybių narių. <...> Iki Airijos pirmininkavimo pabaigos galima bus pasiekti sutarimą dėl biudžeto. O kol yra didžiulis biudžeto deficitas, mes reikalaujame, kad tas deficitas būtų panaikintas prieš patvirtinant daugiametę finansinę programą“, - teigė EP pirmininkas.
Jo manymu, būtina lanksčiau naudoti turimas lėšas, vienoje srityje sumažinant finansavimą ir daugiau investuojant į kitas sritis.
Jaunimo nedarbui numatyta per mažai lėšų
Paklaustas, kaip EP planuoja kovoti su jaunimo nedarbu, kuris Europos Sąjungoje įgyja vis didesnius mastus, EP vadovas pasipiktino, kad kai kurios institucijos šią problemą atranda tik dabar.
„Pirmiausia, EP jau daug ką padarė. <...> Kiekvieno posėdžio metu Taryboje kėliau šį klausimą ir reiškiau savo poziciją. Ir aš jau nuo 2012 metų sausio apie tai kalbu (M. Schulzas EP pirmininku buvo išrinktas 2012 metų sausį – MyEP past.). Kiekvienoje EP rezoliucijoje nuolatos apie tai kalbėjome kaip apie vieną iš EP prioritetų. Praėjus šiek tiek laiko, sulaukiau atsako į šias problemas“, - kalbėjo M. Schulzas.
Jis pabrėžė, jog susidaro įspūdis, kad Taryba tik dabar atrado šią egzistuojančią jaunimo nedarbo problemą. „Šiek tiek keista, mandagiai kalbant“, - pridūrė jis. Taip pat EP pirmininkas patikino, kad iš dalies dėl to, kad kovai su jaunimo nedarbu buvo numatyta pernelyg mažai lėšų, EP ir atmetė ilgametės finansinės programos projektą.
„Daugiametėje finansinėje programoje numatyta nuo 14 iki 26 mlrd. eurų. Mes manomee, kad to nepakanka. Ir nebūtina pinigus išleisti 2020 metais, mums tų pinigų reikia dabar, o ne 2020 metais. Būtent apie tai ir kalbėjome, ir tą aš sakiau savo kalboje gegužės 22 dienos susirinkime. Tačiau yra žmonių, kurie mano, kad tik dabar prakalbome“, - tikino EP vadovas.
Prezidentė: Europos ateičiai svarbus kiekvieno europiečio indėlis
Po spaudos konferencijos D. Grybauskaitė kartu su M. Shulzu ir Europos Komisijos (EK) vicepirmininke, teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės komisare Viviane Reding dalyvavo diskusijoje „Piliečių Europa". Pirmininkavimą ES Tarybai nuo liepos mėnesio perimanti Lietuva šia diskusija siekia paskatinti visus europiečius aktyviau įsitraukti į Europos ateičiai svarbių sprendimų priėmimą.
„Tik tuomet, kai tikėsime tuo, ką darome, mus lydės sėkmė. Šiuo metu tik kas trečias europietis tiki Europa. Todėl būtina siekti, kad žmonėms labiau rūpėtų tai, kas vyksta ES ir kad jie patys vis labiau įsitrauktų į ES gyvenimą savo kasdieniniu darbu, idėjomis ir iniciatyvomis. Europa nėra tik Briuselis ar ES institucijos, Europa esame mes visi. Kokią Europą mes patys sukursime, tokia ji ir bus ", - atidarydama diskusiją sakė Prezidentė.
Šalies vadovė pabrėžė, kad piliečių įsitraukimas į sprendimų priėmimą yra svarbus tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygmeniu. Vienas iš reikšmingiausių vaidmenų europiečiams tenka renkant Europos Parlamentą (EP). Todėl labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių pareikštų savo valią EP rinkimuose ir savo atstovus rinktų atsakingai.
Pasak Prezidentės, tik kurdami stiprias bendruomenes, dalyvaudami nevyriausybinių organizacijų veikloje bei aktyviai bendradarbiaudami su valdžia sukursime tikrą pilietinę visuomenę ir prisidėsime prie Europos patikimumo, spartaus augimo ir atvirumo.
Tam, kad žmonės patys norėtų aktyviau dalyvauti ES vykstančiuose procesuose, būtina kuo suprantamiau juos informuoti apie tai, kas vyksta, kokie sprendimai priimami, kokiomis teisėmis jie gali naudotis būdami ES piliečiai.