Kaip rašo www.euobserver.com., spalio 14 d. šis komitetas EP išreiškė nuomonę, kad EP turtų būti leista nustatyti savo darbo vietą tam, kad būtų sutaupyti milijonai eurų, sumažintas anglies dioksido išmetimas bei supaprastinos teisinės procedūros dėl padidėjusio darbo krūvio.

EP įsikūręs Briuselyje, tačiau EP nariams tenka dvylika kartų per metus dalyvauti plenariniuose posėdžiuose Strasbūre, kuris nuo Briuselio nutolęs 435 km.

Pramintas „keliaujančiu cirku“, šis važinėjimasis, kaip teigiama, kainuoja ES mokesčių mokėtojams iki 200 mln. eurų (daugiau nei 690 mln. litų) per metus.

Į kiekvieną posėdį vyksta apie 5 000 EP darbuotojų, EP narių bei jų padėjėjų, kartu vežami aštuoni vilkikai su dokumentais ir įranga.
„Ši tūkstančių žmonių ir resursų vežiojimo praktika iš vienos vietos į kitą ne tik neefektyvi finansine prasme bei kenkianti aplinkai, bet taip pat ir nepalanki ES įvaizdžio formavimui visuomenės akyse“, - teigė Žaliųjų frakcijos atstovas EP narys iš Vokietijos Geraldas Hafneris.

G. Hafneris, kuris kartu su kita EP nare konservatore iš Jungtinės Karalystės (JK) Ashley Fox paruošė komiteto pranešimą, teigia, kad demokratiniu keliu išrinktiems EP nariams turi būti suteikiama galimybė nuspręsti dėl EP darbo vietos.

Pateikiamais paskaičiavimais, vien dėl transportavimo išmetama 19 000 tonų anglies dioksido.

„Pagalvokite, kaip kvailai atrodo EP, postringaudama ES gyventojams apie klimato kaitą“, - teigė A. Fox.

Strasbūre esantis pastatas naudojamas 42 dienas per metus. Likusią metų dalį jis būna tuščias, tačiau yra šildomas bei jame dirba aptarnaujantis personalas.

Taip pat gerai žinoma, kad viešbučiai Strasbūre plenarinių sesijų metu padvigubina ar ne patrigubina kainas.

2009 m. pasirašyta Lisabonos sutartis suteikė EP didesnių įstatyminių galių, o tarpinstitucinių susitikimų padaugėjo nuo 16 000 2009 m. iki beveik 40 000 2013 m.

Kaip teigiama komiteto parengtame pranešime, ES valstybių narių atstovybės bei Europos Komisija (EK) įsikūrusios Briuselyje.

Strasbūre vykstantys posėdžiai izoliuoja EP narius nuo kitų institucijų, pilietinių visuomenės organizacijų bei žiniasklaidos.

Tačiau Prancūzija, Belgija ir Liuksemburgas priešinasi EP narių siekiui atsikratyti Strasbūre vykstančių posėdžių, nepaisant EP narių opozicijos.
Apie 250 EP narių 1999 m., kas tuo metu sudarė 40 proc. visų EP narių skaičiaus, pasirašė laišką, kuriuo pasmerkė šią nutartį.

Tada buvo priimta rezoliucija sutarčių pataisoms priimti (401 EP narių balsavo už, 77 – prieš), pagal kurias EP būtų suteikta teisė absoliučia dauguma spęsti dėl EP darbo vietos.

Į šį siūlymą nebuvo atsižvelgta tarpvalstybinės konferencijos metu, kurioje dalyvavo ES valstybių narių atstovai.

1,3 mln. asmenų pasirašė internetinę peticiją, kad EP veikla būtų vykdoma Briuselyje.

Kaip teigia G. Hafneris ir A. Fox, išmėginti visi būdai, todėl dabar norima inicijuoti sutarties peržiūrėjimo procedūrą tam, kad EP būtų suteikta teisė savarankiškai spręsti dėl šios institucijos vidaus veiklos organizavimo, posėdžių kalendoriaus ir vietos.

„Tai pirmasis kartas, kai EP oficialiai imasi iniciatyvos sutarties pakeitimo įvykdymui tam, kad ši kvaila tvarka būtų pakeista“, - teigė A. Fox.

EP balsavimas dėl komiteto pranešimo numatytas lapkričio mėn.