Susitikime su energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi ITRE komiteto atstovai domėjosi Lietuvos pozicija dėl Direktyvos dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo (ILUC) projekto.
Šiuo klausimu nemažą pažangą jau pasiekė Airija, o pirmininkaujančioji Lietuva sieks sutarimo su Europos Parlamentu, kad šis dosjė būtų užbaigtas. Tam, kad būtų pasiektas sutarimas, reikia suderinti pagrindinius tikslus paskatinti pažangiųjų biodegalų gamybą taip sumažinant aplinkai ir žmogui kenksmingą jų gamybos šalutinį poveikį ir kartu išlaikyti aiškias investavimo perspektyvas bei ES atsinaujinančių energijos išteklių tikslų pasiekiamumą kalbėjo energetikos ministras.
Diskutuojant apie 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją J. Neverovičius pabrėžė, kad reikės įvertinti, kaip dirbti toliau siekiant konkurencingos, stabilios, darnios ir saugios ekonomikos bei energetikos sistemos. Energetikos klausimus europarlamentarai aptarė ir su užsienio reikalų viceministru Rolandu Kriščiūnu, kuris pabrėžė, jog norint iki 2014 metais užbaigti vidaus energijos rinką, o 2015 metais panaikinti energetines salas pats metas skirti ypatingą dėmesį šių tikslų įgyvendinimui.
Nuo vidaus energijos rinkos neatsiejama ir ES išorinės energetikos politikos dimensijos stiprinimas Lietuva planuoja atnaujinti Tarybos išvadas šiuo klausimu.
Ūkio ministras Evaldas Gustas EP ITRE komiteto nariams pabrėžė, kad pramonės, inovacijų ir mažų ir vidutinių įmonių politikos srityje pirmininkaudama Lietuva telks dėmesį į konkurencingos, integruotos ir inovacijomis grindžiamos ES pramonės politikos įgyvendinimą. Įvertinsime jau pasiektą pažangą ir tai, kokie pokyčiai dar reikalingi, stiprinant ES pramonės konkurencingumą, sakė E. Gustas.
Pasak ūkio ministro, Konkurencingumo taryboje bus siekiama priimti Tarybos išvadas dėl augimą skatinančios ES pramonės politikos. Tokiu būdu pirmininkaujanti Lietuva prisidės prie 2014 m. vasarį suplanuotos Europos Vadovų Tarybos diskusijos dėl pramonės politikos.
Mūsų bendras tikslas tiek Europos Sąjungos, tiek mūsų šalies mastu yra siekti, kad investicijos į mokslinius tyrimus augtų ir būtų efektyvios spręstų visuomenei aktualias problemas ir keltų konkurencingumą, teigė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Abi šalys pabrėžė, kad nauja ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa Horizontas 2020 yra labai svarbi priemonė skatinant ES ekonomikos augimą per paramą inovatyvioms įmonėms ir aukščiausio lygio mokslininkams. Formaliai ši tyrimų ir inovacijų programa, kuri skatintų ES konkurencingumą, dar turės būti patvirtinta rudenį Europos Parlamente.
Pirmininkaujanti Lietuva bendradarbiaus su šiuo komitetu svarstant Europos Komisijos pasiūlymą dėl Elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje reglamento.
Mūsų tikslas sukurti pagrindą saugiems ir patikimiems sandoriams internete.
Tai prioritetinis dokumentas, kuris suteiks galimybių kurti Europos bendrąją skaitmeninę rinką, nes padės didinti pasitikėjimą tarptautiniais skaitmeniniais sandoriais ir palengvins piliečių, verslo atstovų ir valstybinių institucijų bendravimą elektroninėmis priemonėmis, - susitikime su ITRE komiteto sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Ministro teigimu, toks susitarimas ES mastu paskatintų elektroninio verslo ir paslaugų rinkos plėtrą.
Be Lietuvos ministrų, europarlamentarai taip pat susitiko su Prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo atstovais.
ITRE komitetas Europos Parlamente kuruoja klausimus, susijusius su moksliniais tyrimais, energetika, telekomunikacijomis, interneto ir technologijų pažanga. Be to, komiteto nariai koordinuoja Europos kosmoso politiką ir palaiko ryšius su Europos kosmoso agentūra.
Tarp ITRE komiteto narių yra ir Lietuvos parlamentarai Zigmantas Balčytis bei Algirdas Saudargas.
Šio komiteto narių viešnagė Lietuvoje yra tradicinis europarlamentarų vizitas į ES Tarybai pirmininkaujančią šalį, siekiant susipažinti su jos prioritetais ir programa.