Šį susitarimą dar turi patvirtinti valstybių narių finansų ministrai (tikimasi, kad jie tai padarys ateinantį antradienį) ir Europos Parlamentas, kuris susirinks į plenarinę sesiją rugsėjo pabaigoje.

Įsteigiamos institucijos turės teisę uždrausti tam tikrus finansinius instrumentus ir spręsti nesutarimus tarp nacionalinių finansų reguliuotojų. Be to, krizinėse situacijose ar tokiais atvejais, kai vietinės priežiūros institucijos aiškiai pažeidžia ES taisykles, jos galės teikti tiesiogines instrukcijas bankams ir kitiems finansiniams veikėjams. Taip pat šios tarnybos rengs techninius standartus, kuriuos turės įdiegti nacionaliniai reguliuotojai.

Pagrindiniai nesutarimai buvo kilę tarp Europos Parlamento, bijančio, kad, jei įkurtos agentūros bus per silpnos, jos neturės galios atsilaikyti prieš ateities pavojus, ir valstybių narių, ypatingai Didžiosios Britanijos, bijančių prarasti nepriklausomybę vienoje iš svarbiausių nacionalinei vyriausybei sričių. Galiausiai pasiektas kompromisas suteikė valstybėms narėms galimybę apskųsti naujųjų įstaigų sprendimus, nors tam aršiai priešinosi europarlamentarai.

Kitas jautrus dalykas buvo klausimas, ar naujajai sisteminių rizikų tarybai turėtų vadovauti Europos centrinio banko prezidentas, kuris yra pagrindinis bankininkas tik euro zonoje, bet ne visose ES narėse. Vis dėlto sutarta postą atiduoti jam, tačiau tik penkeriems metams, po to vėl bus deramasi dėl naujo vadovo.

Taigi šis susitarimas leis būtent valstybėms narėms pirmosioms skambinti pavojaus varpais. Be to, tiesioginę finansinių kompanijų priežiūrą ir toliau vykdys valstybės narės, o naujosios įstaigos tik koordinuos veiksmus.

Naujosios institucijos, pritarus finansų ministrams ir Europos Parlamentui, turėtų pradėti veikti nuo ateinančių metų sausio 1 d.