Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Ekspertų vertinimu, kibernetinei atakai prieš ES parengti reikėtų 86 mln. eurų

Ekspertų vertinimu, kibernetinei atakai prieš ES parengti reikėtų 86 mln. eurų

JAV saugumo ekspertai pateikė teorinį kibernetinės atakos prieš Europos Sąjungą (ES) scenarijų ir teigia, kad 86 mln. eurų, 750 programišių ir maždaug dvejų metų laiko užtektų parengti tokiai atakai, kuri kelioms dienoms paralyžiuotų visas elektronika valdomas sistemas Europoje – tarp jų elektros tiekimą, internetą bei kitas ryšio priemones, susisiekimo sistemas, bankų transakcijas, ryšius tarp karinių vienetų – bei pažeistų ar sunaikintų kompiuteriuose saugomus valstybinius bei komercinius duomenis, skelbia „EUobserver“.

Grįžti į normalų gyvenimo ritmą būtų galima per keletą dienų. Tačiau praradus gyvybiškai svarbius duomenis būtų padaryta žala administraciniams pajėgumams, vartotojų pasitikėjimui bei ekonomikai, ir šie nuostoliai būtų jaučiami daugelį metų.

Modelio autorius dr. Charlie Miller, dirbantis JAV įsikūrusioje kompanijoje „Independent Security Evaluators“ (angl. - „Nepriklausomi saugumo įvertintojai“), pripažįsta, kad internete plintančios šiurpios istorijos padeda gauti užsakovų tokioms firmoms, kaip ši. Bet jis pastebi, kad geriausias gynybos būdas yra ne kompiuterių ekspertų samdymas, o klasikinis informacijos rinkimo metodas.

Jo teigimu, sunku apsiginti nuo gerai apgalvotos, gausiai finansuojamos ir protingų žmonių vykdomos atakos. Bet iš tiesų ataka būtų rengiama keletą metų, per kuriuos galima spėti apie ją sužinoti. Techniškai ją aptikti būtų sudėtinga, čia kur kas geriau padėtų žmogaus protas ir nuojauta, todėl verta sukurti informaciją renkančių žmonių tinklą.

Pirmąjį kartą kibernetinio karo, nukreipto prieš ES objektus, grėsmė iškilo 2007 m. balandžio 27 d., kai Estijos ir Rusijos politinio konflikto metu programišiai „nulaužė“ Estijos naujienų agentūrų puslapius.

Ataka tęsėsi dar tris savaites, sutrikdydama internetinės bankininkystės paslaugas ir vyriausybės komunikacijas. Praėjus trejiems su puse metų vis dar nėra tvirtų įrodymų, kad veikė užsienio jėgos, nors Kremlių remianti jaunimo grupuotė „Naši“ ir prisiėmė atsakomybę. Atakos analizės ataskaitose buvo teigiama, kad galimas ir rimtesnis kibernetinis karas, pasinaudojant šios atakos metu surinktais duomenimis.

NATO ir ES šalys skiria vis daugiau išteklių jungtiniams gynimosi nuo kiber-atakų projektams. Šiuo metu Taline vykdomame NATO projekte be Estijos, Vokietijos, Vengrijos, Italijos, Latvijos, Slovakijos ir Ispanijos dalyvauja ir Lietuva, o artimiausiu metu turėtų prisijungti ir Prancūzija, Turkija bei JAV.
Gegužės mėnesį projekto dalyviai atliko vadinamojo Baltijos kibernetinio skydo išbandymą, kurio metu „raudonoji komanda“ atakavo besiginančią „mėlynąją“, mėgindama blokuoti gamyklas ir komunikacijas. Dalis bandymo rezultatų bus paviešinta rugsėjo mėnesį.

Pačios ES kibernetinės gynybos organizacija, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ETIAA), įsikūrusi Kretoje, pirmąją kibernetinio karo simuliaciją visos Europos mastu ketina surengti spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje. Jos metu bus tikrinama, kaip įmanoma užblokuoti Europos vidaus rinkos interneto tinklus bei ES narių institucijų tarptautinių ryšių kanalus. ETIAA teigia pastaruoju metu pradedanti bendradarbiauti su tokiomis organizacijomis kaip „Europol“ bei „Interpol“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA