ES lyderiai Rytų partnerystės programos jubiliejų ketvirtadienį ir penktadienį pažymės Prahoje, kur 2009 m. buvo paskelbta apie šios iniciatyvos atsiradimą. Švedijos ir Lenkijos inicijuota programa siekiama atsverti Rusijos politinę ir ekonominę įtaką Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje, taip pat palengvinti vizų išdavimo sąlygas šių šalių piliečiams ir šitaip kovoti su nelegalia migracija iš Rytų.

„Dramatiški įvykiai Ukrainoje (...) mane įtikino, kad Rytų partnerystės tąsa yra būtina dialogo stiprinimui tarp ES ir mūsų rytinių kaimynių“, - jubiliejui skirtoje internetinėje svetainėje rašė Čekijos prezidentas Milošas Zemanas.

Tačiau Lenkijos tarptautinių santykių instituto Rytų partnerystės ekspertė Elzbieta Kaca tvirtina, jog projekto ateitis šiuo metu abejotina, o norint jį tęsti reikia iš esmės peržiūrėti pagrindines partnerystės nuostatas.

„Ukrainos krizė aiškiai parodė, kad Rusija nėra pasirengusi ekonomiškai bendradarbiauti su ES Rytų partnerystės regione, o tai kenkia visam projektui ir prieštarauja jo esmei“, - AFP korespondentams sakė ekspertė.

Kai kurios Rytų partnerystėje dalyvaujančios šalys šią programą mato kaip kelią narystei ES, tačiau pati Bendrija į naujų narių priėmimą žiūri abejingai. Gruzija ir Moldova lapkritį Vilniuje vykusiame Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikime vis dėlto pasirašė asociacijos susitarimus, tačiau Armėnija ir Ukraina atsisakė tą padaryti. Atsisakymas Kijeve įžiebė tris mėnesius trukusius protestus ir privedė prie didžiausios politinės ir karinės krizės Europoje nuo Šaltojo karo laikų.

„Egzistuoja nuomonė, kad Rytų partnerystė buvo klaida, nes programa provokavo Rusiją elgtis agresyviai. Taip teigiantys turi suprasti, kad Rusija kovoja ne tik prieš ES politiką, bet ir prieš visą demokratinę sistemą, kuri atsispindi Bendrijos veikloje“, - mano Varšuvoje veikiančio Lenkijos-Rusijos dialogo ir tarpusavio supratimo centro direktorius Slawomiras Debskis.

Vis dėlto naujoji Ukrainos vyriausybė apsisprendė tęsti proeuropietišką politikos kursą, nors tarp kitų Partnerystės šalių toks apsisprendimas nėra populiarus.

Baltarusija ir Azerbaidžanas (...) išlieka pasyvūs, kalbant apie bandymus integruotis į ES, tačiau šalys koncentravosi ties vizų režimo klausimais“, - aiškino E. Kaca.

Prahos tarptautinių santykių instituto analitikas Vitas Benesas (Vit Benes) mano, kad Rytų partnerystės programa yra sėkminga, tačiau jos rezultatai "komplikuoti, kalbant apie konkrečius pasiekimus, pavyzdžiui, asociacijų susitarimų pasirašymą".

„Šie procesai nepriklauso vien tik nuo ES pastangų ir noro gilinti integraciją su rytiniais kaimynais. Rusijos spaudimas susilaikyti nuo tokio suartėjimo vaidina didelį vaidmenį“, - mano V. Benesas.

Prahoje vykstantis ES ir Rytų partnerystės šalių lyderių susitikimas žymi pusiaukelę, tarp lapkritį Vilniuje vykusio renginio ir 2015 m. Rygoje vyksiančio suvažiavimo.

„Šiuo metu Europoje susiduriame su rimčiausia krize nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų, - Europos Parlamente (EP) praėjusią savaitę kalbėjo ES plėtros komisaras Stefanas Fule. - Manau, dabar pats laikas parodyti stipresnį įsipareigojimą Rytų partnerystei“.

Nors dauguma ES reikalų ir tarptautinių santykių ekspertų sutaria, jog Rytų partnerystei būtina „rekonstrukcija“, kaip tai padaryti, kol kas neaišku.

„Partnerystėje dabar vyrauja visiška netvarka. Projekto mastas ir užsibrėžti tikslai visiškai neatitinka realybės, - mano Briuselyje įsikūrusio „Carnegie Europe“ tyrimų centro vadovas Janas Techau. - Tai daugiau nebegali būti „vienas dydis tinka visiems“ politika.