Nors daugybė strategijos tikslų, skatinančių didesnį užimtumą, ekologišką ūkininkavimą ir didesnį mokslinių tyrimų finansavimą, sulaukė bendro šalių pritarimo, tik nedaugelis tiki, kad šie tikslai iš tikrųjų gali būti įgyvendinti ES plane nurodytomis priemonėmis.
„Man tai yra kaip sulūžusi plokštelė. Aš girdėjau tai 10 metų. Visa tai yra žodžiai ir jokio turinio“, - „EU Observer“ ketvirtadienį teigė Europos politinių studijų centro direktorius Danielis Grosas.
„Ši idėja, kad ES gali iš pagrindų pakeisti savo valstybių narių augimo perspektyvas per ES visada man atrodė nereali“, - pridūrė D. Grosas.
Dieną prieš, pristatydamas pasiūlymą, EK prezidentas Jose Manuelis Barrosas pats įvardino tai, kas gali tapti esminiu kriterijumi, nulemsiančiu, ar strategija bus sėkminga – valstybių narių politinė valia.
„Mes turime būti sąžiningi su jumis, yra 27 valstybės narės ir jei jos nenori sutikti to daryti, nieko nebus“, - teigė Portugalijos politikė, kuri dalyvavo rengiant antrą dalį dabartinio ES plano - Lisabonos strategijos – kuri, daugelio ekspertų manymu, buvo nesėkminga dėl prasto jos įgyvendinimo.
Kol kas valstybių narių bruzdėjimai suteikia mažai vilties, kad šį kartą kas nors bus kitaip, ypač, turint omenyje tai, kad Vokietijai pasisako prieš stipresnius valdymo pasiūlymus.
Europos verslo atstovų optimizmas taip pat nedidelis.
„Politikams nėra jokios paskatos įgyvendinti tikslus, jei tai neprisideda prie jų politinių tikslų įgyvendinimo, - teigė Benas Butteris, Europos prekybos ir pramonės rūmų asociacijos (Eurochambres), Europos Socialinių reikalų komiteto direktorius. - Ryžtingos reformos nebus populiarios tarp rinkėjų“.